Šaltinis: BBC

Šiandien „žuvų taukai“ dažnai asocijuojasi su senovinėmis nespalvotomis nuotraukomis. Į galvą ateina vaizdinys apie šaukštą su drumstu skysčiu, kurį laiko mokyklos seselė ar direktorė, lyg iš Dikenso kūrinių.

Daugelis 18-ojo ir 19-ojo amžiaus vaistų neišlaikė laiko išbandymų. Pavyzdžiui, mes nebeduodame vaikams, kurie verkia, opiatų. Figos sirupas ir ricinos aliejus nebelaikomi stebuklingais vaistais, nors jie, matyt, puikiai veikia kaip laisvinamieji. Ir retai kas eina į vaistinę ieškoti sieros ar melasos.

Tačiau vienas iš retų tų laikų vaistų, išsilaikiusių iki šių dienų, yra žuvų taukai. Jie gaminami kaitinant menkės kepenis ir išskiriant iš jų aliejų. Šis preparatas nepaprastai turtingas vitaminais D ir A.

Dar prieš atrandant vitaminus – tai nutiko tik po kelerių metų – žmonės pastebėjo, kad vaikai, vartoję žuvų taukus, rečiau sirgo rachitu – vaikų kaulų liga, kuri gali sukelti traukulius ir širdies priepuolius.

Šią ypatingą savybę paaiškino 1919 m. atradimas, jog rachito priežastis yra kalcio ir vitamino D trūkumas. Antrojo pasaulinio karo metu Didžiosios Britanijos vyriausybė nemokamai dalijo žuvų taukus vaikams iki penkerių metų.

„Nepamirškite apelsinų sulčių ir žuvų taukų!“ – ragino to meto plakatas.

Nepaisant jų gydomųjų savybių, žuvų taukus buvo itin nemalonu vartoti. Kaip ir bet kuris aliejus, susilietę su oru jie galėdavo įgauti kartų skonį ir žuvies kvapą.

Tuo pačiu metu kur kas malonesnis būdas gauti vitamino D – būti saulėje ir leisti fermentams po oda pasirūpinti jo gamyba – britų vaikams ne visada buvo prieinamas dėl oro sąlygų – tiek prieš šimtą metų, tiek dabar.

Todėl prieš kelis dešimtmečius daug šalių pradėjo taikyti maisto praturtinimo vitaminu D programas. 1940 m. Didžioji Britanija įvedė privalomą margarino praturtinimą vitaminu D. Prie jos prisijungė duonos, pieno ir sauso maisto produktų gamintojai.

JAV nuo 1933 m. įteisino vitamino D praturtintą pieną, o daugelis gamintojų pradėjo juo praturtinti ir sausus pusryčius, duoną bei miltus.

Panašios iniciatyvos tęsėsi ir XXI amžiuje – 2003 m. Suomija pradėjo savanorišką maisto produktų praturtinimo vitaminu D programą, prie kurios prisijungė dauguma maisto gamintojų.

Tačiau Didžiojoje Britanijoje ši iniciatyva susidūrė su sunkumais, kai pradėjo daugėti hiperkalcemijos atvejų – liga, kai dėl kalcio pertekliaus kraujyje susidaro inkstų akmenys ir kyla kitų sveikatos problemų.

Tai privertė ekspertus manyti, kad vaikai gauna per daug vitamino D. Todėl 1950-aisiais šį praturtinimą uždraudė, išskyrus margariną ir kūdikių mišinius.

Po to masinio žuvų taukų vartojimo sugrįžimo nebuvo.

2013 m. Didžioji Britanija nutraukė margarino praturtinimą ir mėgino skatinti žmones vartoti maisto papildus. Tačiau į šį raginimą atsiliepė mažai žmonių – galbūt dėl to, kad apie tai net nebuvo pakankamai informuoti.

Dėl to pastaraisiais metais, kai kraujo tyrimai vitamino D lygiui tapo dažnesni, paaiškėjo netikėti rezultatai.

Sausio ir kovo mėnesiais, kai saulės šviesos mažiausiai, didžiulė dalis britų vaikų – beveik 40 % kai kuriose amžiaus grupėse – turi vitamino D trūkumą. Panašioje situacijoje yra apie 30 % suaugusiųjų.

Ypač rizikuoja tamsesnio gymio žmonės.

„Mažas vitamino D kiekis yra beveik visuotinis tarp Britanijos gyventojų, kilusių iš Pietų Azijos“, – rašė dietologė Judith Buttriss žurnalo Nutrition Bulletin redakciniame straipsnyje.

Be to, rachitas grįžo. Ligoninių priėmimų dėl rachito skaičius Didžiojoje Britanijoje 60-70-aisiais buvo mažas ir per kelis dešimtmečius dar labiau sumažėjo. 1991 m. Anglijoje buvo 0,34 rachito atvejo 100 000 vaikų iki 15 metų. Tačiau 2000-aisiais šis skaičius pradėjo sparčiai augti.

„Ligoninių priėmimo dėl rachito lygis Anglijoje dabar yra aukščiausias per penkis dešimtmečius“, – 2011 m. rašė mokslininkai.

Ar verta vėl pradėti praturtinti maisto produktus? Didžiosios Britanijos Mitybos mokslo patariamoji taryba svarsto šį klausimą: dabar manoma, kad hiperkalcemijos atvejai, dėl kurių praturtinimas buvo sustabdytas, buvo susiję su genetine liga, kuri trukdo vitamino pasisavinimui. Kitaip tariant, problema nebuvo per didelis praturtinto maisto kiekis.

O galbūt verta vėl prisiminti šaukštelį žuvų taukų?