BNS/Greta Zulonaitė

Lietuvoje vidutine ar sunkia žvynelinės forma serga apie trečdalis pacientų, dalis sergančiųjų susiduria su depresija, nerimo sutrikimais.

„Vidutinio sunkumo ir sunkia žvyneline serga apie trečdalis visų žvyneline sergančių pacientų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis.

Lietuvoje žvyneline serga daugiau kaip 120 tūkst. žmonių.

Anot jo, šia liga sergantys pacientai susiduria su paslaugų prieinamumo problema.

„Kol kas moderniausias, efektyviausias gydymas yra prieinamas tik trečio lygio įstaigose – tai yra universitetinės ligoninės Vilniuje, Santaros klinkose, Kaune – Kauno klinikos, Klaipėdoje – Klaipėdos universitetinė ligoninė ir dar, berods, Šiauliai yra“, – kalbėjo T. Raudonis.

Pasak gydytojo, daugiausia žvyneline serga suaugusieji, tačiau iki trečdalio visų žvynelinės atvejų gali prasidėti ir vaikystėje.

„Bendrų tendencijų, kad sergamumas žvyneline kažkaip būtų stipriai augantis Lietuvos populiacijoje, tai nestebime. Aš sakyčiau jis yra ganėtinai stabilus“, – sakė jis.

Tuo metu Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė Rūta Gancevičienė sakė, kad kas ketvirtas sergantis žvyneline susiduria su depresija, pusė jų turi nerimo sutrikimus. Taip pat kas penktas sergantis šia liga turi problemų su priklausomybėmis.

Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė Jolanta Česienė kalbėjo, jog žvyneline susirgus šeimos nariui, tai tampa visos šeimos problema.

Žvynelinė – lėtinė, autoimuninė liga, pažeidžianti didelius odos plotus.

„Žvynelinė gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniausiai, ką mes matysime, tai yra odos pažeidimas. Ant odos atsiranda įvairaus dydžio raudonos plokštelės, tai yra paraudę plotai iškilūs, kurie yra pleiskanojantys, besilupantys“, – sakė T. Raudonis.