PagrindinisLietuvaLaisvės premija paskirta buvusiam disidentui, kunigui J. Sasnauskui

Laisvės premija paskirta buvusiam disidentui, kunigui J. Sasnauskui

Paskelbta

BNS

Seimas antradienį pritarė siūlymui šių metų Laisvės premiją skirti buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui.

Tam pritarė 79 parlamentarai.

Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija. Šiuo metu tai sudaro 11 tūkst. eurų.

Kaip anksčiau yra sakiusi Laisvės premijų komisijos pirmininkė Angelė Jakavonytė, į Lietuvos laisvės kovą J. Sasnauskas įsijungė dar būdamas paauglys. 1976 metų lapkritį jis buvo sulaikytas už 1920 metais žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse, sumuštas ir už tautinius religinius įsitikinimus pašalintas iš Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos.

Pasak jos, J. Sasnauskas dar labai jaunas užmezgė ryšius su disidentais, bendradarbiavo su pogrindiniais leidiniais, 1978 metais su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, 1979 metais su Antanus Terlecku parengė 45 pabaltijiečių memorandumą – viešą kreipimąsi į laisvąjį pasaulį, raginantį pasmerkti Ribentropo-Molotovo paktą ir jos slaptuosius protokolus bei atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.

Po to J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus tremties. Jis buvo išvežtas į Tomsko sritį. Grįžęs į Lietuvą jis vėl įsitraukė į antisovietinę veiklą, 1987 metais organizavo ir dalyvavo mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1995 metais J. Sasnauskas įšventintas į kunigus, vėliau davė vienuolio įžadus.

Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pernai Laisvės premija skirta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

Naujausi straipsniai

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

BNS Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai...

Sostinėje greta Tauro kalno rekonstruojamoje vietoje aptikta 40 XIX amžiaus palaidojimų

BNS Vilniuje remontuojant lietaus nuotekų trasą rasta apie 40 kapų, manoma, kad jie siekia XIX...

Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų susirinko į moksleivių protestus

AFP-BNS Prancūzijoje antradienį, akylai stebint gausioms policijos pajėgoms, į gatves plūdo tūkstančiai demonstrantų – prie...

Daugiau

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

BNS Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai...

Sostinėje greta Tauro kalno rekonstruojamoje vietoje aptikta 40 XIX amžiaus palaidojimų

BNS Vilniuje remontuojant lietaus nuotekų trasą rasta apie 40 kapų, manoma, kad jie siekia XIX...