BNS/Giedrius Gaidamavičius
Airijos atsinaujinančios energetikos projektų vystytoja „N1 Capital“ svarsto investuoti į iki 500 megavatų (MW) galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje, pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Apie tai po susitikimo su bendrovės vadovu Torstenu Merkeliu ministras antradienį paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.
„Šiandien susitikau su bendrovės „N1 Capital“ atstovais. Bendrovė svarsto investuoti Lietuvoje į žaliojo vandenilio projektus – pastatyti iki 500 MW elektrolizės pajėgumus“, – rašė D. Kreivys.
Jo teigimu, panašius projektus „N1 Capital“ jau vysto Vokietijoje, Slovakijoje ir kitose Europos valstybėse.
„Pristačiau planuojamas finansavimo priemones, taip pat siekį įtvirtinti dinaminius tarifus visiems didiesiems lankstiems elektros energijos vartotojams. Tai turėtų paskatinti investuoti į žaliojo vandenilio projektus Lietuvoje ir sukurti mūsų šalyje konkurencingas sąlygas“, – teigė ministras.
„N1 Capital“ antradienį BNS teigė vertinanti galimybes Lietuvoje įgyvendinti tokius projektus, tačiau oficialiai komentuoti apie tai galėsianti greičiausiai 2025 metų antrąjį ketvirtį.
„Mes iš tiesų tiriame aplinką, kurioje būtų galima įgyvendinti žaliojo vandenilio projektus Lietuvoje ir matome šios pramonės šakos potencialą jūsų šalyje. Tačiau šis procesas dar tik pradiniame etape“, – BNS teigė bendrovė.
„N1 Capital“ savo interneto puslapyje skelbia siekianti įrengti daugiau nei 3 gigavatų (GW) galios elektrolizės pajėgumų Rytų Europoje bei Ukrainoje, išnaudojant esamą dujų ir elektros infrastruktūrą bei konkurencingus atsinaujinančius energijos išteklius.
„Didžiausią dėmesį skiriame projektams Baltijos šalyse, Balkanuose ir Rytų Europoje, įskaitant Ukrainą“, – skelbia „N1 Capital“.
Bendrovė teigia vysčiusi saulės, vėjo ir vandenilio projektus Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kurių bendra investicijų suma viršija 500 mln. eurų.
„N1 Capital“ teigia šiuo metu vystanti daugiau nei 1 GW žaliojo vandenilio, 800 MW saulės bei 300 MW vėjo energijos projektus, kurie yra netoli Europos vandenilio koridorių.
Registrų centro duomenimis, „N1 Capital“ Lietuvoje 2023 ir 2024 metais yra įsteigusi tris įmones „N1 LT I“, „N1 LT II“ ir „N1 LT III“, kurių veikla – atsinaujinančios energetikos vystymas. Joms vadovauja Airijos pilietis Antonas Victoras Shihoffas (Antonas Viktoras Šihofas).
Žaliojo vandenilio bei jo produktų gamybą Lietuvoje, naudojant Lietuvos elektrinės infrastruktūrą, planuoja vystyti ir „Ignitis grupė“. Elektrėnuose apie 2030 metus galėtų atsirasti 1 GW galios elektrolizės įrenginys, kuriame per metus galėtų būti pagaminta iki 100 tūkst. tonų vandenilio.
Investicijas į vandenilio technologijas planuoja ir naftos importo bei perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.
Žaliojo vandenilio ir metanolio gamyklai vietos taip pat ieškojo Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“, anksčiau ją svarsčiusi statyti Kretingos rajone esančioje Darbėnų seniūnijoje.
Tuo metu Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“ neseniai atidėjo žaliojo vandenilio gamybos projektą ir nebepasinaudos jau skirta 122 mln. eurų europine parama. Prieš tai „Achema“ planavo iki 2027 metų rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 MW įrenginį.
Vyriausybės balandį patvirtintose vandenilio plėtros gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 MW galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio.
Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, žaliojo vandenilio gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama.
