BNS

Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiausiai trims paroms.

Tiek pat laiko savarankiškai turėtų būti tiekiama šiluma, ryšio ir informacinių technologijų maitinimas, nepritrūkti geriamojo vandens, maisto bei deguonies, biotualetų.

Ligoninėms siūloma susirasti alternatyvių maisto produktų tiekėjų, pavyzdžiui, prekybos tinklų, ūkininkų, užsitikrinti bevielį interneto ar palydovinį internetinį ir telefoninį ryšį. Taip pat įsirengti požemines ir alternatyvios infrastruktūros naudojimo priedangas.

Tai numatyta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame Asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinės infrastruktūros pritaikymo galimoms grėsmėms standarte. Dabar jis derinamas su suinteresuotomis institucijomis.

Standarto projekte numatyta, kad ligoninių pirmų dviejų aukštų langai apklijuojant balistinėmis plėvelėmis turėtų būti apsaugoti nuo sudužimo arba stiklo dalių patekimo į patalpas smūgio metu.

Ligoninėms siūloma įsirengti saulės paneles, įsigyti baterijų energijai saugoti, šildytuvų, kondicionierių su šildymo funkcija, o į rakinamas pastotes, katilines, transformatorines įleisti tik specialius leidimus ten patekti turintį personalą.

Rekomenduojama, kad elektros tiekimas vyktų požeminiais kanalais, vandens – iš nuosavo gręžinio, šildymas – iš turimos katilinės, be to, centralizuoto šildymo komunikacijas siūloma išdėstyti po žeme.

SAM gydymo įstaigoms rekomenduoja papildomai sudaryti sutartis su savivaldybe ir jos teritorijoje veikiančiomis vandens, šilumos įmonėmis dėl paslaugų teikimo.

Papildomai apsaugai didžiausio pažeidžiamumo ligoninių zonose siūloma įrengti stebėjimo kameras, teritoriją aptverti, sumontuoti signalizaciją ir priešgaisrinius daviklius.

Pratybos, per kurias būtų vertinamas ligoninės atsparumas, turėtų vykti ne rečiau kaip kartą per metus.

Ministerija tokį dokumentą parengė įvertinusi didžiųjų ligoninių pažeidžiamumą karinių grėsmių atveju ir siekdama didinti sveikatos sektoriaus parengtį ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms.

Standartas rengtas vadovaujantis NATO atsako į krizes vadovu, NATO Jungtinės sveikatos grupės rekomendacijomis bei Pasaulio sveikatos organizacijos Saugios sveikatos priežiūros įstaigos indekso priemonėmis.