AFP-BNS

Tarp Izraelio ir Libano grupuotės „Hezbollah“ trečiadienį  4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku įsigaliojo paliaubos.

Tai įvyko po daugiau nei metus trukusių kovų, per kurias žuvo tūkstančiai žmonių.

Paliaubos turėtų sustabdyti karą, dėl kurio dešimtys tūkstančių žmonių Izraelyje ir šimtai tūkstančių Libane buvo priversti palikti savo namus.

Įsigaliojus paliauboms Izraelio kariuomenė įspėjo, kad Pietų Libano gyventojai neturėtų artintis prie Izraelio gynybos pajėgų pozicijų ir kaimų, iš kurių ji liepė evakuotis.

„Įsigaliojus paliaubų susitarimui ir remiantis jo nuostatomis, IDF (Izraelio kariuomenė) lieka dislokuota savo pozicijose Pietų Libane“, – socialiniame tinkle „X“ sakė kariuomenės atstovas spaudai Avichay Adraee (Avičajus Adrajis).

„Jums draudžiama artintis prie kaimų, kuriuos IDF nurodė evakuoti, arba į prie teritorijoje esančių IDF pajėgų“, – pridūrė jis.

Per karą Libano teritorijos buvo bombarduojamos iš oro, o Izraelio kariai buvo pasiųsti per sieną kovoti su „Hezbollah“ kovotojais.

Eskalacija prasidėjo po beveik metus trukusių nedidelio intensyvumo susišaudymų su „Hezbollah“ per Izraelio ir Libano sieną. „Hezbollah“ sako taip remianti palestiniečių organizaciją „Hamas“ – savo sąjungininkę – kare Gazos Ruože. Karas kilo po to, kai „Hamas“ 2023 metų spalio 7 dieną Izraelyje įvykdė precedento neturintį išpuolį.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį pranešė apie susitarimą dėl paliaubų, Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) pareiškus, kad jo ministrai pritarė kovų sustabdymui.

Jungtinės Valstijos yra pagrindinė Izraelio sąjungininkė ir karinė rėmėja. J. Bidenas susitarimą dėl paliaubų Libane pavadino gera žinia ir sakė, kad šis susitarimas „skelbia naują pradžią Libanui“.

B. Netanyahu padėkojo J. Bidenui už jo „dalyvavimą užtikrinant paliaubų susitarimą“  ir sakė, kad tai leis Izraeliui sutelkti dėmesį į „Hamas“ Gazos Ruože ir Iraną.

Pagal Libano paliaubų sąlygas Izraelis turės visišką laisvę veikti prieš „Hezbollah“, jei Irano remiama grupuotė keltų naują grėsmę, sakė B. Netanyahu.

Libano sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų spalio Libane žuvo  mažiausiai 3 823 žmonės, dauguma jų – per kelias pastarąsias savaites.

Izraelio pareigūnų duomenimis, šalis per karą su „Hezbollah“ neteko mažiausiai 82 karių ir 47 civilių gyventojų.

Kelios valandos iki paliaubų įsigaliojimo buvo vienos žiauriausių per visą karą.

Antradienį Izraelis kelis kartus smogė Libano sostinės centrui, o „Hezbollah“ pareiškė, kad po to, kai buvo paskelbta apie paliaubas, atakavo Šiaurės Izraelį.

Naujienų agentūros AFP vaizdo tarnybos AFPTV duomenimis, anksti trečiadienį, likus mažiau nei valandai iki paliaubų įsigaliojimo, Izraelio aviacija smogė pietiniams Beiruto priemiesčiams.

Izraelio kariuomenė maždaug dviem valandomis anksčiau nurodė evakuotis iš centrinės Beiruto dalies rajonų ir pietinių sostinės priemiesčių.

„Hezbollah“ nedalyvavo jokiose tiesioginėse derybose dėl paliaubų. Grupuotei atstovavo Libano parlamento pirmininkas Nabihas Berri (Nabihas Beris).

„Hezbollah“ dar nepateikė oficialių komentarų apie paliaubas.

Dėmesys Iranui 

Karas Libane labai susilpnino „Hezbollah“, tačiau jos nesunaikino.

Rugsėjį per masinį oro antskrydį žuvo grupuotės ilgametis lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala), o per kitus reidus – daugybė kitų aukščiausio rango vadų.

Pasak B. Netanyahu, paliaubos Libane leis Izraeliui nukreipti savo dėmesį į Gazos Ruožą, kur nuo 2023 metų spalio vyksta karas su palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“.

„Kai „Hezbollah“ nebedalyvauja kovoje, „Hamas“ lieka viena. Mūsų spaudimas jai bus intensyvesnis“, – pažymėjo B. Netanyahu.

Jis pridūrė, kad susitarimas taip pat leis „sutelkti dėmesį į Irano grėsmę“ ir suteiks Izraelio kariuomenei laiko pasipildyti atsargas.

Iranas yra pagrindinis „Hezbollah“ ir „Hamas“, taip pat kitų regioninių veikėjų, kurie skelbia kariaujantys su Izraeliu, rėmėjas.

Pats Iranas nuo karo Gazos Ruože pradžios du kartus atakavo Izraelį raketomis ir dronais, kurių daugumą izraeliečiai arba jų sąjungininkai perėmė.

Dėl „Hezbollah“ atakų Šiaurės Izraelyje dešimtys tūkstančių izraeliečių buvo priversti palikti savo namus. Izraelio pareigūnai teigia kovojantys už tai, kad perkeltieji gyventojai galėtų saugiai grįžti namo.

Kai kurie šiaurinės dalies gyventojai abejojo, ar įsigaliojus paliauboms tai bus įmanoma.

„Mano nuomone, būtų didelė klaida pasirašyti susitarimą, kol „Hezbollah“ nėra visiškai sunaikinta“, – sakė 29-erių studentė iš Maaloto-Taršihos Maryam Younnes (Marjam Junes).

Susitarimas paskelbtas po virtinės smūgių 

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, apie 900 tūkst. žmonių Libane buvo priversti palikti savo namus

J. Bideno teigimu, susitarimas parengtas taip, kad karo veiksmai tarp Izraelio ir „Hezbollah“ būtų „nutraukti visam laikui“.

Pagal susitarimą, Libano kariuomenė perims pasienio zonos kontrolę savo pusėje, o „tai, kas liko iš „Hezbollah“ ir kitų teroristinių organizacijų, nebegalės (…) vėl kelti grėsmės Izraelio saugumui“, sakė jis.

Pasibaigus 1975–1990 metais vykusiam Libano pilietiniam karui, „Hezbollah“ tapo vienintele karine grupuote, atsisakiusia sudėti ginklus.

Iki šiol grupuotė aktyviai veikia kai kuriose Libano dalyse, o jos arsenalas, kaip manoma, yra galingesnis už nacionalinės kariuomenės arsenalą.

Susiskaldžiusį Libaną jau daugelį metų krečia krizė, ir net sudarius paliaubas jam bus sunku sugrįžti į normalų gyvenimą.

J. Bidenas patikino, jog Jungtinės Valstijos ir Prancūzija užtikrins, kad paliaubų susitarimas būtų visiškai įgyvendintas.

Šie pranešimai buvo paskelbti po virtinės smūgių Beiruto centre ir pietiniuose priemiesčiuose, kurie yra „Hezbollah“ bastionas.

Vienas iš smūgių buvo nukreiptas į įprastai judrų komercinį Chamros rajoną, kuriame yra gyvenamųjų namų, restoranų, biurų, parduotuvių, Amerikos Beiruto universitetas ir universitetinė ligoninė.

Libano Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) anksčiau pranešė, kad Izraelio lėktuvai tris kartus smogė Nveirio rajonui. Per smūgį buvo sunaikintas „keturių aukštų pastatas, kuriame gyveno perkeltieji asmenys“.

Per vieną šių atakų, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo septyni žmonės, o dar 37 buvo sužeisti.

„Buvome nublokšti ir sienos užgriuvo ant mūsų“, – sakė priešais esančiame pastate gyvenanti Rola Jaafar (Rola Džaafar).