BNS

Vilniuje ketvirtadienį bus atverta ir pašventinta Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos Valavičių koplyčia.

Kaip ketvirtadienį pranešė Vilniaus arkivyskupija, tai paskutinė vartus tikintiesiems ir šventovės svečiams atverianti Vilniaus arkikatedros koplyčia, restauruota pačių tikinčiųjų lėšomis.

„Maždaug prieš metus Katedros kunigai nusprendė, kad reikėtų pasirūpinti šios paskutinės neatvertos Vilniaus arkikatedros koplyčios atnaujinimu ir atvėrimu Katedros lankytojams. Žinią džiugiai sutiko tiek bendruomenės nariai, tiek Vilniaus miesto gidai, laukdami, kada šį baroko perlą bus galima lankyti ir čia melstis“, – pranešime cituojamas Vilniaus arkikatedros vikaras, koplyčios atnaujinimo globėjas kunigas Mozė Mitkevičius.

Arkivyskupijos teigimu, Valavičių koplyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis bei istorinis paveldas, kadaise čia ilsėjosi ne vieno karališkosios giminės atstovo palaikai.

1473 metais Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio rūpesčiu koplyčia buvo statyta kaip karališkosios šeimos kapavietė, todėl iš pradžių vadinta Karališkąja.

Koplyčioje buvo saugomi Lietuvos valdovų palaikai, tarp kurių – Kazimiero Jogailaičio žmona Elžbieta Habsburgaitė, Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė, kurios kriptoje buvo palaidotas ir karalaitis Kazimieras.

Vėliau, jį pradėjus gerbti kaip šventąjį, Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza nusprendė šventojo palaikus perkelti į didesnę koplyčią, kuri priklausė Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui ir jo giminei, o Valavičiams duoti Karališkąją koplyčią, ji gavo naują pavadinimą.

1783 metais Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pavedimu Katedra buvo rekonstruota pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą, šventovės išorė ir vidus įgijo brandaus klasicizmo bruožų.

Valavičių koplyčioje yra išlikęs barokinis altorius, kupolą puošiantys lipdiniai, freskos.