AFP-BNS
Bundestagas pirmadienį nubalsavo už nepasitikėjimą kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybe.
Tokia balsavimo baigtis atveria kelią pirmalaikiams rinkimams vasario 23 dieną.
Už siūlymą išreikšti nepasitikėjimą balsavo dauguma deputatų, įskaitant didžiausią opozicinę frakciją, konservatyvųjį Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloką, taip pat valdančiąją koaliciją palikusios Laisvosios demokratų partijos (FDP) narius.
Iš visų Bundestago deputatų 394 balsavo prieš O. Scholzą, o pasitikėjimą kancleriu išreiškė 207 deputatai, 116 susilaikė.
Buvo tikimasi, kad O. Scholzas pralaimės balsavimą po to, kai praėjusį mėnesį subyrėjo jo vadovaujama trijų partijų koalicija.
Vyriausybė sugriuvo lapkričio 6 dieną, kai kancleris atleido savo finansų ministrą dėl užsitęsusio ginčo, kaip atgaivinti stagnuojančią Vokietijos ekonomiką, o ministro vadovaujama verslui palanki partija pasitraukė iš koalicijos. Dėl to likusios dvi centro kairės partnerės parlamente neturi daugumos.
Tada kelių didžiųjų partijų lyderiai sutarė, kad parlamento rinkimai turėtų būti surengti vasario 23 dieną, tai yra, septyniais mėnesiais anksčiau, nei planuota iš pradžių.
Nuo Antrojo pasaulinio karo Vokietijos konstitucija neleidžia žemiesiems parlamento rūmams, arba Bundestagui, paleisti savęs, todėl pirmalaikiams rinkimams inicijuoti reikalingas balsavimas dėl pasitikėjimo.
Sprendimą dėl Bundestago paleidimo priims prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).
Prezidentas, kuris praėjusį mėnesį sakė, kad šaliai reikia „stabilios daugumos ir veikti galinčios vyriausybės“, turi 21 dieną šiam sprendimui priimti. Kai parlamentas bus paleistas, per 60 dienų turi būti surengti rinkimai.
Tuo metu rinkimų kampanija iš esmės jau įsibėgėjo.
Apklausos rodo, kad O. Scholzo partija atsilieka nuo pagrindinės opozicinės F. Merzo konservatyvios sąjungos CDU-CSU. Į aukščiausią postą taip pat pretenduoja vicekancleris Robertas Habeckas (Robertas Habekas), kurio vadovaujami žalieji atsilieka apklausose.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri apklausose rodo gerus rezultatus, iškėlė Alice Weidel (Alis Veidel) kaip savo kandidatę į kanclerės postą, tačiau ji neturi jokių galimybių užimti šį postą, nes kitos partijos atsisako su ja bendradarbiauti.
Vokietijoje, 83 mln. gyventojų turinčioje ir stabilumą vertinančioje šalyje, balsavimas dėl pasitikėjimo yra retas reiškinys. Tai tik šeštas kartas pokario istorijoje, kai bet kuris kancleris surengė tokį balsavimą.
Ankstesnį kartą tai įvyko 2005-aisiais, kai tuometinis kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis) surengė pirmalaikius rinkimus, kuriuos maža persvara laimėjo centro dešiniųjų kandidatė Angela Merkel.
