BNS
Vilniaus oro uoste vyksta naujojo išvykimo terminalo masinis testavimas, kuriame dalyvauja daugiau kaip 1 tūkst. savanorių.
„Šiandien oro uoste vykdome tokį pirmą masinį išbandymą su savanoriais, kuomet tūkstantis savanorių išbando naujojo oro uosto išvykimo terminalą, kuris bus atidarytas vasario ketvirtą dieną. Šito bandymo tikslas yra kaip įmanoma geriau ir realiomis sąlygomis išbandyti, kaip veikia visos naujosios sistemos“, – šeštadienio rytą žurnalistams sakė Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Pirmajame naujojo terminalo aukšte keleiviai testuoja savitarnos bagažo pridavimo ir registracijos sistemas. Antrajame aukšte atliekama saugumo patikra ir bandomi laipinimo į orlaivius vartai Šengeno šalių keleiviams. Testavimo metu savanoriai turės savarankiškai orientuotis terminale ir atlikti visas įprastas oro uosto procedūras.
Apie 140 darbuotojų ir partnerių – saugumo, antžeminio aptarnavimo bei muitinės specialistai – treniruojasi realiomis darbo sąlygomis.
Lietuvos oro uostų vadovas S. Bartkus teigia, kad tai paskutinis projekto etapas. Surinkti duomenys ir technologijų veikimas bus analizuojami iki sausio pabaigos, o oficialus terminalo atidarymas planuojamas vasario 4 dieną.
Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminale sumontuota naujausia įranga, kuri ateityje leis patikros metu iš bagažo neištraukti skysčių, tačiau to kol kas neleidžia naujas Europos Sąjungos (ES) reguliavimas. Čia įrengtos 7 bagažo patikros linijos ir skeneriai.
LTOU Technologijų vystymo skyriaus vadovas Giedrius Paulikaitis teigia, kad šiuo metu sistema, leidžianti patikrinti bagažą neišimant skysčių, netestuojama, nes ji jau buvo išbandyta Kauno oro uoste.
„(Kad testas būtų laikomas sėkmingu – BNS) visos sistemos turėtų veikti taip, kaip mes jas projektavome ir kokią užduotį mes joms liepėm, kaip sakant, atlikti, bet jeigu ir kažkas nepavyks arba turėsim tam tikrų sutrikimų, tai bus irgi geras testas dėl to, kad mes suvoksime, ar mes galime operuoti ir ar mokame operuoti jeigu netenkame kažkurioje oro uosto dalyje tam tikro pralaidumo procento“, – žurnalistams sakė G. Paulikaitis.
Jis taip pat teigė, kad nėra tikslaus laiko, per kurį vienas asmuo turi pereiti visus patikros punktus.
„Skaičiuojame atskirus segmentus ir tada dedame visus į vieną, bet kaip pavyzdys, pavyzdžiui, prie savarankiško bagažo atidavimo sistemos mes turim projektinį pralaidumą, skaičiuojame, kad pirmame žingsnyje, kur atsispausdinama yra bagažo žyma, keleivis turėtų užtrukti 45 sekundes, o antrame žingsnyje turėtų užtrukti apie 30 sekundžių“, – aiškino G. Paulikaitis.
