BNS

Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus.

Papilės I ir II piliakalnių šlaitai nuplauti per liepą Lietuvoje siautusią audrą, dėl stichijos padarinių Akmenės rajono savivaldybėje buvo paskelbta ekstremali situacija.

Papilės I ir II piliakalnis, dar vadinamas Pašalpos kalnu, yra įrašyti į kultūros paminklų sąrašą, Papilės I piliakalnyje įrengtose kapinėse palaidotas Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas.

Geologijos tarnybos duomenimis, šlaito viršus ties S. Daukanto kapaviete toliau nežymiai slūgsta, priešingame piliakalnio šlaite situacija analogiška.

Pasak geologų, kitoje valstybės saugomoje teritorijoje – Jurakalnio atragyje ir griovoje – šlaitų deformacijos reikšmingai nepadidėjo, išskyrus linijinės ir šoninės erozijos apraiškas griovoje, tuo metu nuošliauža šlaite ties Nepriklausomybės gatve toliau vystosi išilgai šlaito ir slenka vertikalia kryptimi.

Ieškant sprendimų kaip saugoti Papilės piliakalnius ir Jurakalnio atragį, tarnybos specialistai Papilės miestelyje tęs nuošliaužų tyrimus.

Geologų rudenį atlikti tyrimai apėmė pavojingumo vertinimą ir geofizinius matavimus – nors dalis rezultatų rodo stabilias sritis, kiti plotai reikalauja papildomų inžinerinių geologinių tyrimų.

Anot geologijos tarnybos, norint išspręsti situaciją, būtini inžineriniai geologiniai tyrimai – jais, kaip ir objektų tvarkyba, rūpinasi Akmenės rajono savivaldybės administracija.

Praėjusį lapkritį Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas BNS teigė, jog sutvarkyti audros suniokotą Papilės I piliakalnį prireiks 2,8 mln. eurų.

Dėl darbų finansavimo savivaldybės tuomet žadėta per Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC) kreiptis į Vyriausybę.

Pasak geologų, kad tokie procesai būtų valdomi, taip pat būtinas dėmesys galimoms kritinėms hidrometeorologinėms sąlygoms, ypač gruntų įmirkimui stačiuose šlaituose.