AP-BNS

Šimtai Švedijos karių šeštadienį atvyko į Latviją, kad prisidėtų prie Kanados vadovaujamos tarptautinės kovinės grupės NATO rytiniame flange.

Šią misiją Švedija vadina svarbiausia savo, kaip Vakarų gynybos aljanso narės, operacija.

Ankstų šeštadienio rytą į Rygos uostą atplaukė laivas su mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariais, lydimas Švedijos karinių oro pajėgų ir Švedijos bei Latvijos karinių jūrų pajėgų dalinių, sakoma švedų ginkluotųjų pajėgų pranešime.

Rytuose Latvija ribojasi su Rusija, o pietryčiuose – su Rusijos sąjungininke Baltarusija. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą visoje Vidurio Europoje tvyro didelė įtampa.

Švedijos ginkluotųjų pajėgų teigimu, 550 karių misija prisidės prie Aljanso gynybos ir atgrasymo pastangų bei užtikrins stabilumą regione. Stokholmas tai vadina „didžiausiu Švedijos įsipareigojimu nuo įstojimo į NATO“.

1-ojo bataliono vadas pulkininkas leitenantas Henrikas Rosdahlas (Henrikas Rosdalas) sakė jaučiantis didžiulį pasididžiavimą prisidėdamas prie bendros Aljanso gynybos.

„Tai istorinė diena, bet kartu tai yra mūsų nauja norma“, – sakė jis.

Švedijos kariai prisidėjo prie vienos iš aštuonių NATO kovinių grupių, dislokuotų rytiniame Aljanso flange. Batalionas dislokuotas prie Adažų netoli Rygos.

Pernai kovą Švedija oficialiai įstojo į NATO kaip 32-oji transatlantinio karinio aljanso narė, nutraukdama dešimtmečius trukusį neutralumą po Antrojo pasaulinio karo ir šimtmečius trukusį platesnį neprisijungimą prie didžiųjų valstybių.

Suomija taip pat atsisakė savo ilgalaikio karinio neutralumo ir 2023 metų balandį įstojo į NATO, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Nuo 2022 metų vasario Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą didėja susirūpinimas dėl saugumo Europoje.