,,The Economist”
Po to, kai Ukrainos pajėgos išvadavo Chersoną iš Rusijos okupacijos, trukusios 8 mėnesius, priešas nesustodamas apšaudo miestą. 2023 metų birželį okupantai susprogdino Kachovkos užtvanką, užliedami žemutines Chersono teritorijas, tačiau dabar miesto gyventojai susiduria su naujais iššūkiais. Pusę metų Rusijos dronai kasdien atakuoja taikius gyventojus, gatvėse persekiodami automobilius ir pėsčiuosius. Vietiniai šias Rusijos veiksmų taktikas vadina „safarį“, rašo „The Economist“.
Pasak vietos valdžios, nuo praėjusių metų vasaros rusai surengė daugiau nei tūkstantį dronų smūgių. Per šias atakas sužeista 500 žmonių, o 36 – žuvo.
„Stebėjimo dronai patruliuoja aukštai viršuje, o mažesni smogiamieji dronai (žinomi kaip FPV arba pirmojo asmens vaizdo dronai), kurių skrydžio trukmė siekia nuo 20 iki 40 minučių, leidžiasi ant pastatų stogų taupydami baterijas. Mėtomi sprogmenys dažnai būna savadarbiai: minosvaidžio minos, granatos, skardinės su skeveldromis ar vinimis, užsidegančios benzino talpos“, – pasakoja leidinio žurnalistai.
„The Economist“ pažymi, kad visi civiliniai objektai – parduotuvės, mokyklos, ligoninės, privatūs namai ir kiti – tampa Rusijos apšaudymų taikiniais. Chersono karinės administracijos vadovas Romanas Mročko pasakoja, kad per vieną ataką mikroautobusas buvo beveik visiškai sunaikintas, tačiau „vairuotojas herojiškai išgelbėjo sužeistuosius, pristatydamas juos, galima sakyti, metalo laužu, į ligoninę“.
„Pakrantės rajonuose, kurie yra pagrindiniai taikiniai ir kuriuos rusai Telegram kanaluose įvardijo kaip „raudonąsias zonas“, gyvenimas sustojo. Ten nėra dujų, vandens, elektros ar centrinio šildymo. Viešasis transportas neveikia. Greitosios pagalbos automobiliai laukia už zonos ribų, kol policija šarvuotais automobiliais atgabens sužeistuosius“, – pažymi leidinys.
Maža dalis žmonių, kurie dar gyvena šiuose rajonuose, retai drįsta išeiti į gatves. Jie įdėmiai klausosi dronų dūzgesio ir bėga iš vienos vietos į kitą, slėpdamiesi nuo galimų atakų. Jie taip pat vengia naudotis automobiliais, kurie rusams tampa lengvais taikiniais.
„Kai žmonės vis dėlto sėda prie vairo, jie didina greitį, kad aplenktų užpuolikus. Lietus, trukdantis dronų skrydžiams, kartais suteikia nedidelę atokvėpio akimirką“, – prideda leidinys.
Tuo pačiu metu Chersono onkologinės ligoninės, vienintelės regione, direktorė Irina Sokur papasakojo apie Rusijos atakas, kurių metu nukentėjo ligoninės pacientai, personalas ir greitosios pagalbos automobiliai.
„Lapkričio 11 dieną per drono ataką sudegė du greitosios pagalbos automobiliai. Kitą dieną buvo apgadintas trečias. Lapkričio 26-ąją mūsų laboratorijos vedėja buvo nužudyta pakeliui į darbą“, – sakė Sokur.
Be to, vienas vyras žuvo savo automobilyje stovėjimo aikštelėje, laukdamas giminaičio, kuris buvo gydomas. Sokur pati buvo du kartus persekiojama dronų. Žiemos pradžioje beveik visi pacientai buvo evakuoti, o gruodžio 20 dieną dvi bombos sunaikino gydymo įstaigą.
Šiuo metu Rusijos apšaudymų Chersone tikslas nėra aiškus. Mročko mano, kad okupantai treniruoja savo dronų pilotus taikydamiesi į miesto civilius gyventojus.
„Tai gali būti buferinės zonos kūrimo taktika arba pasiruošimas puolimui, siekiant užimti dalį vakarinio upės kranto. Taip pat didėja artilerijos smūgių į Chersoną skaičius. Gruodžio 20 d. onkologinę ligoninę sunaikinęs apšaudymas buvo didžiausias nuo miesto išvadavimo – daugiau nei 1000 sviedinių kruša dengė nesėkmingą Rusijos karių bandymą priartėti prie miesto“, – rašo „The Economist“.
Savo ruožtu žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ atstovė Belkis Vilė teigia, kad tokie apšaudymai yra „sąmoningi“ ir gali paskatinti vietinius gyventojus evakuotis iš Chersono. Pasak jos, Rusijos dronai taikosi būtent į civilius gyventojus.
