BNS/Milena Andrukaitytė
Seimas ketvirtadienį įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų įvedė slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje.
Už tokias Švietimo įstatymo pataisas ketvirtadienį per priėmimą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė 18 parlamentarų.
Kalbančiųjų prieš Švietimo įstatymo ir lydinčiųjų pataisų paketą nebuvo.
Pataisos keičia dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie tampa privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, bet nebeliks patikrinimo šeštoje klasėje. Taip pat nuo 2025 metų įvedama keturių balų kartelė mokslą gimnazijoje tęsti norintiems dešimtokams.
Dabar nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie neprivalomi, nors paprastai juose dalyvaudavo apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.
Pagal naują tvarką, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgis ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra mažiausiai keturis balais.
Ši nuostata bus pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai bus aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.
Pataisos sudarys galimybę mokiniams, nepasiekusiems žemiausio lygmens, sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.
Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje, ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.
Pataisos detaliau nustato, kaip su sunkumais susiduriantiems mokiniams būtų teikiama švietimo pagalba. Ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atliktų mokyklos vaiko gerovės komisija ir pagalba galėtų būti skiriama mokyklos vadovo sprendimu, tam nebūtų privalu nustatyti specialiuosius ugdymo poreikius.
Švietimo įstatymo pataisos taip pat įveda reikalavimą valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigų, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovams turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Galios ir pripažinta lygiavertė užsienyje įgyta kvalifikacija.
Taip pat įstatymas papildytas, kad mokinių pasiekimams skatinti galėtų būti skiriamos stipendijos, taikomos kitos priemonės.
