BNS

Sulaukusi kritikos dėl sprendimo taikyti daugiau išimčių, tačiau nekeisti galiojančios tvarkos, pagal kurią vienuoliktoje klasėje privalo būti 21-as mokinys, švietimo ministrė Raminta Popovienė pabrėžia, jog siekiant išlaikyti mokyklas regionuose bus leista formuoti vienuoliktokų klases nuo 12 moksleivių.

„Pagrindinis tikslas yra išlaikyti kaimo vietovėse esančiuose miesteliuose ir miestuose gimnazijas ir leisti formuoti klases 3-ose, 4-ose gimnazijos klasėse nuo 12 moksleivių. Toks yra parengtas sprendimas“, – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje antradienį kalbėjo ministrė.

„Akcentuoju, kad leisti formuoti yra numatyta Vyriausybės nutarimo projekte ir tai yra galimybė, kurios tikrai nebuvo, nuo 12-os (moksleivių – BNS)“, – vėliau žurnalistams pabrėžė ji.

Tęs mokyklų tinklo korekcijas

Pasak jos, šis sprendimas šiuo metu yra derinamas su socialiniais parteriais, šie iki kitos savaitės vidurio turėtų pateikti pasiūlymus.

Ministrės teigimu, sprendimas turėtų būti priimtas iki balandžio, nes tuomet pradedamos formuoti klasės.

Praėjusią savaitę registruotame Vyriausybės nutarime numatoma, jog mažiausias mokinių skaičius klasėje vidurinio ugdymo programoje yra 21, tačiau yra numatytos išimtys sudarant po vieną trečią ir ketvirtą gimnazijos klasę su ne mažiau kaip 12 mokinių.

Kaip anksčiau yra sakęs viceministras bendrajam ugdymui Jonas Petkevičius, savivaldybei bus suteikiama galimybė finansiškai prisidėti 50 proc. išlaikant mažą klasę nuo 12 iki 21, klases jungti kaip skyrių prie kitos gimnazijos bei vykdyti reorganizaciją pagal galiojančią tvarką.

„Mokyklų tinko korekcijos matymas nesustoja su šiuo sprendimu. Bus atskiri sprendimai, diskusija matant visą Lietuvą žemėlapį (…) ateityje ko gero nebus to vieno sprendimo mes turėsim atkariems regionams priimti atskirus sprendimus“, – kalbėjo ji.

ŠMSM antradienį išplatintame pranešime cituojama R. Popovienė teigė, kad formuoti 12 mokinių turinčias klases nuo kitų mokslo metų galėtų visos „ne savivaldybių centruose veikiančios Lietuvos gimnazijos“.

„Tai bus aktualu mažoms miestelių gimnazijoms, kurias dėl demografinių aplinkybių lanko nedaug vaikų. Taip pat lieka galioti anksčiau priimtos išimtys formuoti 12 mokinių turinčias III-IV gimnazijos klases vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje, vienintelėje savivaldybės centre esančioje gimnazijoje lietuvių kalba, mokyklose tautinių mažumų kalbomis ir kitos“, – teigė ministrė.

Situacija dėl vadovėlių prasta

Frakcijos posėdžio metu ministrė paklausta, kaip sprendžiama problema dėl dalies vadovėlių trūkumo mokyklose, pastebėjo, jog „situacija nėra gera“.

„Identifikavome problemas (…), šiuo metu jau yra sudaryta darbo grupė (…). Mes spręsime spartinimą ir vadovėlių leidimą, kalbėsime apie finansavimą ir priemonių plane mes esam įtraukę didesnį finansavimą vienam moksleiviui 50 eurų vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms“, – kalbėjo R. Popovienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų gruodį pranešė, jog naujiems vadovėliams įsigyti papildomai skirta 10,17 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

Iš viso 2025-aisiais tam numatyta 25 mln. eurų. Valstybės biudžete vadovėliams suplanuota 15 mln. eurų.

Nuo šių mokslo metų visi mokiniai mokosi pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas. Jas atnaujinus, pasikeitė dalis mokymo turinio, kai kuriuose dalykuose temos tik persikėlė iš vienos klasės turinio į kitą.

Ministerijos duomenimis, 2023–2024 metais leidyklos išleido daugiau kaip 200 vadovėlių ar jų dalių, parengtų pagal atnaujintas bendrąsias programas.