AFP-BNS
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad korupcija gali sužlugdyti pasaulinį bendradarbiavimą klimato kaitos srityje.
Ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metų Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) parodė, jog daugelio pasaulio valstybių, prisidedančių prie kovos su klimato kaita, korupcijos rodikliai yra tokie patys arba prastesni už praėjusių metų.
„Korumpuotos jėgos ne tik formuoja, bet dažnai ir diktuoja politiką bei naikina kontrolės ir pusiausvyros mechanizmus, – sakoma „Transparency International“ generalinės direktorės Mairos Martini išplatintame pranešime. – Turime skubiai išgyvendinti korupciją, kol ji visiškai nesužlugdė prasmingų veiksmų klimato srityje.“
„Transparency International“ pripažįsta, kad kovai su klimato kaita skirti pinigai gali būti panaudoti visai kitiems tikslams. Tokie veiksmai gali susilpninti aplinkosaugos teisės aktų vykdymą.
KSI parodo kaip įvairioms pasaulio valstybėms sekasi kontroliuoti korupciją.
Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, nulis reiškia labai korumpuotą, o 100 – visiškai nekorumpuotą valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.
Pavyzdžiui, Brazilijai, kurioje šiemet vyks klimato kaitos konferencija COP30, skirti 34 taškai. Tai žemiausias Brazilijos KSI balas nuo tada, kai „Transparency International“ pradėjo stebėti tokius duomenis.
COP29 šeimininkui Azerbaidžanui skirti 22 balai.
Tuo metu Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – COP28 šeimininkai – surinko 68 balus.
„Transparency International“ ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į prastėjančius pasiturinčių šalių, kurios dažniausiai imasi klimato kaitos veiksmų, rodiklius. Tarp jų – Kanada (75 balai), Naujoji Zelandija (83 balai) ir Jungtinės Valstijos (65 balai).
Ataskaitoje priduriama, jog korupcija šiose valstybėse „labiausiai kenkia pasaulinei pažangai“.
„Šioms valstybėms tenka didžiausia atsakomybė vadovauti siekiant plataus užmojo klimato tikslų, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir didinti atsparumą visame pasaulyje“, – teigiama „Transparency International“ išplatintame pranešime.
Tarp labiausiai nuo klimato kaitos kenčiančių šalių žemiausius įvertinimus gavo Pietų Sudanas (8 balai), Somalis (9 balai) ir Venesuela (10 balų).
„Marginalizuoti žmonės paprastai turi mažiau galimybių prisitaikyti prie ekstremalių oro sąlygų ir taršos, todėl jiems labiausiai reikia vyriausybės paramos“, – nurodė „Transparency International“.
Ataskaitoje priduriama, kad vienas iš sprendimų – pagerinti „klimato skaidrumo ir atskaitomybės rodiklius ir sistemas“, siekiant stebėti pažangą ir įsitikinti, kad lėšos naudojamos tinkamai.
