BNS/Lukas Juozapaitis
Klaipėdos jūrų uosto krova 2027 metais turėtų pasiekti bent 40 mln. tonų, o dar po metų uostą ir Ukrainą turėtų sujungti reguliarus traukinio maršrutas.
Tai numatyta parengtame Vyriausybės programos priemonių plano projekte, kurį Ministrų kabinetas dar turės patvirtinti.
Siekiant, jog uostas po beveik dvejų metų pasiektų 40 mln. tonų krovą, Susisiekimo ministerija turės parengti Klaipėdos valstybino jūrų uosto ir susijusių įstatymų pataisas, kurios efektyvintų jo veiklą, tobulintų rinkliavų bei žemės nuomos reguliavimą.
Pernai Klaipėdos uostas perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei užpernai. Jo krova sudarė 39 proc. visų Baltijos šalių uostų krovos.
Tuo metu Susisiekimo ministerijai būtų pavesta Klaipėdos uostą sujungti su Ukraina reguliariu traukinio maršrutu – jis vyktų pasinaudojant transeuropiniu koridoriumi Šiaurės jūra–Baltijos jūra, kuris per Lenkiją Baltijos šalis jungia su Vakarų ir Pietų Europos šalimis ir kuriam priklauso būsima europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, magistralė „Via Baltica“.
ES Taryba pernai birželį patvirtino transeuropinio transporto tinklo TEN-T reglamentą, į kurį įtrauktas naujas Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras jungiantis transporto koridorius bei papildomos jungtys su Ukraina, taip pat – europinės geležinkelio vėžės plėtrą iki Klaipėdos.
Susisiekimo ministerija tuomet teigė, kad europinė vėžė į Klaipėdą pagerintų jungtis Baltijos regione ir Rytų Europoje, sukurtų patrauklią alternatyvą kelių transportui, padėtų diversifikuoti Klaipėdos uosto veiklą ir atrasti naujų rinkų. Be to, numatoma, kad europinė vėžė iki Ukrainos ir Klaipėdos tarp šalių sukurs naują trumpiausią transporto koridorių.
