AFP-BNS
Prancūzija rengia naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – beveik 200 mln. eurų, ir tai yra lėšos iš palūkanų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą, sekmadienį paskelbtame interviu sakė prancūzų gynybos ministras.
Artimas prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkas Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) interviu laikraščiui „Tribune Dimanche“ JAV ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymą pavadino stipriu smūgiu Kyjivo kovai su Rusijos invazija.
„Šiais metais dėl įšaldyto Rusijos turto palūkanų mes mobilizuosime naują 195 mln. eurų paketą“ Ukrainai, sakė jis.
Taip bus galima tiekti 155 mm sviedinius, taip pat „oras-žemė“ ginklus, kuriais apginkluoti Prancūzijos naikintuvai „Mirage 2000“.
S. Lecornu nekomentavo, ar Prancūzija svarstys galimybę pati panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kad padėtų Kyjivui – tai galėtų būti daug svarbesnis žingsnis, kurį remia jos sąjungininkė Jungtinė Karalystė. Tačiau šiuo klausimu Paryžius iki šiol buvo atsargus.
Jis perspėjo, kad „rusai iš naujo išradinėja karą, tai yra jų didžioji jėga“, nukreipta prieš „mūsų demokratiją ir ekonomiką“.
Pasak ministro, per 2027 metais vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus „gali būti masiškai manipuliuojama, kaip Rumunijoje“, kur pirmajame ture laimėjo kraštutinių dešiniųjų atstovas, o Konstitucinis Teismas panaikino rezultatus.
Jis stengėsi sumenkinti bet kokią galimybę, kad nutrūks transatlantiniai santykiai, Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) tapus JAV prezidentu ir pakeitus Vašingtono politiką Ukrainos atžvilgiu
„Savo ruožtu aš vis dar laikau juos sąjungininkais, nepaisant jų didelio nenuspėjamumo“, – kalbėjo S. Lecornu.
Kalbėdamas apie JAV sprendimą stabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, jis sakė, kad Ukraina „gali kurį laiką išsilaikyti, bet šis sustabdymas negali ilgai tęstis“.
S. Lecornu teigė, kad Prancūzijos žvalgyba neturi duomenų, jog Rusija per ateinančius penkerius metus planuoja užpulti kurią nors NATO narę, tačiau sakė, kad esama „pagundos destabilizuoti Moldovą“ per jos separatistinį Padniestrės regioną.
Kadangi E. Macronas ir kiti ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes didinti išlaidas gynybai, nerimaujant dėl JAV įsipareigojimų, S. Lecornu nurodė, kad ateinančiais metais Prancūzijos kariuomenei aktualiausi klausimai bus ginkluotė ir elektroninis karas.
„Antrasis prioritetas – kariuomenės dronizacija ir robotizavimas“, – pridūrė jis, taip pat atkreipdamas dėmesį į dirbtinio intelekto ir kosmoso vaidmenį.
