AFP-BNS
Tikėtinas kitas Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) antradienį pareiškė, kad jo siūlomas didelis išlaidų gynybai padidinimas yra būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresijos karo prieš Europą“.
„Tai karas prieš Europą, o ne tik karas prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakė F. Merzas parlamentui prieš balsavimą dėl plano, kuriame taip pat numatytas didžiulis naujas finansavimas infrastruktūrai.
Pasak F. Merzo, Rusijos agresija apima kibernetines atakas ir šnipinėjimą, padegimus ir užsakomąsias žmogžudystes, taip pat dezinformacijos kampanijas, kuriomis „bandoma suskaldyti ir marginalizuoti Europos Sąjungą“ (ES).
Europa šiandien susiduria su agresyvia Rusija ir nenuspėjamomis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pabrėžė F. Merzas, kurio vadovaujamas konservatyvus blokas CDU/CSU praėjusį mėnesį laimėjo visuotinius rinkimus.
Pagal F. Merzo planą, išlaidoms gynybai nebūtų taikoma konstitucinė nuostata, kad valstybės skola negali viršyti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be to, turėtų būti įkurtas 500 mlrd. eurų specialus fondas investicijoms į infrastruktūrą per 12 metų.
Jo blokas tikisi prastumti šią priemonę Bundestage tuo metu, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) palankumas Rusijai ir priešiškumas Ukrainai sukrėtė Europą ir sukėlė abejonių dėl transatlantinių ryšių tvirtumo ateityje.
„Noriu aiškiai pasakyti: esu už tai, kad darytume viską, ką galime dėl transatlantinio bendradarbiavimo palaikymo, – pažymėjo F. Merzas. – Manau, kad jis būtinas, tačiau dabar turime atlikti namų darbus Europoje.“
„Turime tapti stipresni. Turime užtikrinti savo saugumą. Tai mūsų atsakomybė. Vokietijai tenka pagrindinis vaidmuo šioje srityje, ir manau, kad turėtume būti pasirengę prisiimti šią lyderio atsakomybę“, – pridūrė jis.
F. Merzas teigė, kad planuojamas išlaidų ginkluotosioms pajėgoms padidinimas, kuris artimiausiais metais turėtų siekti šimtus milijardų eurų, yra „ne kas kita, kaip pirmas svarbus žingsnis link naujos Europos gynybos bendrijos“.
Jis sakė parlamentui, kad į šią grupę taip pat bus įtrauktos „šalys, kurios nėra Europos Sąjungos (ES) narės, bet yra labai suinteresuotos prisidėti prie bendros Europos gynybos, pavyzdžiui, (…) Didžioji Britanija ir Norvegija“.
F. Merzas teigė, kad, „kai tik įmanoma“, naujos gynybos sutartys turėtų būti sudaromos su Europos gamintojais.
„Privalome atkurti savo gynybos pajėgumus“, – įstatymų leidėjams sakė jis ir pridūrė, kad tai turėtų būti daroma naudojant „automatizuotas sistemas, nepriklausomą Europos palydovinį stebėjimą, ginkluotus dronus ir daugybę modernių gynybos sistemų“, užsakytų žemyno įmonėms.
