AFP-BNS
Europos Sąjunga (ES) antradienį pareiškė, jog Rusija ir Kinija naudoja „didžiulius skaitmeninius arsenalus“ kištis į Vakarų demokratijas, o jų skleidžiamos žinutės apie Maskvos invaziją į Ukrainą tapo vis panašesnės.
„Užsienio manipuliavimas informacija ir kišimasis yra didžiulės ES saugumo grėsmės“, – pranešime teigė užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
„Mes negalime nuvertinti mums daromos įtakos ar tai darančių šalių ketinimų“, – pridūrė ji.
Naujausiame kasmetiniame pranešime šia tema Briuselis teigė, jog pernai užfiksuota dezinformacijos išpuolių prieš 80 valstybių bei daugiau nei 200 organizacijų.
Karas Ukrainoje išlieka didžiuliu Rusijos dezinformacijos taikiniu, tačiau tokie renginiai kaip Paryžiaus olimpinės žaidynės, rinkimai Moldovoje ir ūkininkų protestai Vokietijoje taip pat tapo taikiniais.
„Tikslas yra destabilizuoti mūsų bendruomenes, pažeisti mūsų demokratijas, supriešinti mus ir mūsų partnerius bei pakenkti ES pasaulinei pozicijai“, – teigė K. Kallas.
Pranešime teigiama, jog Briuseliui jau daug geriau sekasi nustatyti ir atskleisti, kada Maskva ir Pekinas vykdo nuomonės formavimo kampanijas ES.
Jame sakoma, jog Rusija, siekdama paskelbti ir išplatinti sau palankias žinutes, naudoja kompleksišką „valstybinių ir nevalstybinių veikėjų“ tinklą, nuo nuomonės formuotojų socialiniuose tinkluose iki valstybinės žiniasklaidos ir oficialių atstovų.
Savo ruožtu Kinija, regis, aktyviau naudojasi „privačiomis ryšių su visuomene bendrovėmis ir įtakingais asmenimis, kad kurtų, platintų ir „plautų“ Kinijos politinius interesus atitinkantį turinį visame pasaulyje“.
Vis dėlto pranešime Rusija ir Kinija nėra kaltinamos aktyviu bendradarbiavimu su tikslu skleisti dezinformaciją. Teigiama, jog „sutapimai tarp jų išlieka daugiausia oportunistiniai“.
Tačiau pranešime teigiama, kad tą mėnesį, kai sukako 1 000 dienų nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, „Kinijos ir Rusijos naratyvai labai suvienodėjo, o priešiškose žinutėse NATO buvo kaltinama dėl konflikto eskalavimo.
ES vis labiau nerimauja dėl Rusijos kišimosi. Tai laikoma didesnės hibridinės kampanijos dalimi, kuria Maskva siekia susilpninti Vakarus.
Gruodį Briuselis įvedė pirmąsias sankcijas Rusijos žvalgybos agentams dėl įtariamos kenkėjiškos veiklos.
