AFP-BNS
Europos palydovų operatorius „Eutelsat“ sulaukė dar neregėto dėmesio po to, kai pasklido nuogąstavimai, jog Elono Musko (Ilono Masko) „Starlink“ gali nutraukti savo kritinės svarbos paslaugas Ukrainai.
Pats E. Muskas savo palydovinio interneto paslaugas pavadino „Ukrainos kariuomenės stuburu“ kovoje su Rusija ir teigė, jog „visa jų fronto linija subyrėtų, jei aš jį išjungčiau“.
Tai lėmė, jog europiečiai skubiai ėmė ieškoti alternatyvų. Šio pramonės sektoriaus akcijos biržoje ėmė žaibiškai kilti, atsižvelgiant į tai, kad turtingiausias pasaulio žmogus yra artimas JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), kuris trumpam buvo nutraukęs karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina.
Kyjivas taip pat teigė ieškantis „Starlink“ alternatyvų dėl kylančios įtampos su Vašingtonu.
Tačiau „Eutelsat“ vadovė Eva Berneke (Eva Bernekė) sakė, jog jos palydovų operatorius, turintis antrą didžiausią žemosios orbitos palydovų tinklą, yra vienintelė reali alternatyva. Nors „Starlink“ pajėgumai kol kas didesni, E. Berneke teigė, jog „Eutelsat“ puikiai dengia visą Ukrainą.
„Starlink“, „SpaceX“ dukterinė įmonė, 2024-ųjų pradžioje žemojoje orbitoje turėjo apie 6 tūkst. palydovų, o „Eutelsat“ bendrovės tinklas „OneWeb“ – daugiau nei 600.
„Nemanau, kad tai didelė problema (…) svarbiems kariniams reikalavimams, pajėgumai, kuriuos Ukrainoje turime šiandien, yra daugiau nei pakankami“, – teigė E. Berneke.
„Eutelsat“ reikia mažiau palydovų, kad suteiktų tuos pačius pajėgumus. Iš dalies taip yra dėl įmonės palydovų didesnio atstumo nuo Žemės paviršiaus, teigė vadovė.
Ši Europos įmonė šiuo metu negali aprūpinti visų Ukrainos gyventojų. Dalis šalies antžeminių tinklų buvo sunaikinti nuo Rusijos didelio masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
E. Berneke teigė, kad „Eutelsat“, kuri, skirtingai nei į vartotojus orientuota „SpaceX“, daugiausia teikia paslaugas verslui, neturi nei pakankamai antžeminių terminalų, nei pakankamai palydovų tokiai veiklai.
Vietoje to, jos operacijos labiau skirtos tarnauti „mobiliojo ryšio operatoriams, vyriausybėms, viskam, kas juda jūroje ir ore“, sakė ji.
Alternatyva
„Eutelsat“ pajėgumai ir patirtis reiškia, jog E. Berneke tikisi dalyvauti bet kokiose diskusijose apie Europos komunikacijų sektoriaus suverenumą.
„Tai itin aktualios diskusijos šiandien dėl Ukrainos, bet jos turėtų vykti visur“, – teigė vadovė.
Be karo Ukrainoje, ginčas dėl „Starlink“ saugaus ryšio sutarties kilo tarp Italijos ministrės pirmininkės Giorgia Meloni (Džordžos Meloni) vyriausybės ir opozicinių partijų.
E. Berneke tvirtino, jog „Eutelsat“ šiuo metu palaiko ryšius su keliomis šalimis dėl galimybės teikti ryšio paslaugas.
„Net jei Prancūzija ar Vokietija ar mano gimtoji Danija nekariauja, žmonės ima galvoti, jog vis dėlto gera mintis būtų turėti alternatyvą“, – pridūrė ji.
Vyriausybės gali nerimauti dėl to, kad palydovų kūrimo, paleidimo ir eksploatavimo grandinėje bus priklausomos nuo „SpaceX“ ar kitų užsienio paslaugų teikėjų.
„SpaceX“ dalyvauja beveik visuose šiuose etapuose, įskaitant paslaugų tiekimą „Eutelsat“.
Pavyzdžiui, praėjusių metų spalį E. Musko bendrovės raketa „Falcon 9“ iškelta apie 20 naujų palydovų „Eutelsat“ „OneWeb“ tinklui.
„SpaceX“ užtikrina apie 90 proc. (raketų) paleidimo rinkos pajėgumų“, – pažymėjo E. Berneke ir pridūrė, kad labai tikėtina, jog „Eutelsat“ išliks E. Musko bendrovės kliente.
„Eutelsat“ priklauso Europos Sąjungos (ES) paskirtų bendrovių konsorciumui, kuriam pavesta dislokuoti naują ryšių palydovų tinklą „Iris²“, siekiant sustiprinti ryšių infrastruktūrą visame bloke.
„Didelė „Iris“ egzistavimo priežastis – užtikrinti, kad kurtume ir gamintume Europoje (…), tam prireiks šiek tiek laiko“, – pripažino E. Berneke.
Tikimasi, kad kelių orbitų tinklas pradės veikti ne anksčiau kaip 2030-aisiais.
Iki to laiko „Eutelsat“ planuoja paleisti 100 „Airbus“ pagamintų palydovų, o vėliau – 340 „antrosios kartos“ palydovų, kurie užtikrins „OneWeb“ veikimą.
