BNS/Aurimas Ragelis
Svarstant, jog „Achemos grupės“ valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ galėtų prisidėti prie sprogmenų gamybos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia, kad logiška būtų bent iš dalies nacionalizuoti „Achemą“.
„Dėl „Achemos“ matome įvairių interesų (…), žvelgiant bendrai į sprogstamųjų medžiagų ir gynybos pramonės visą sferą, tai tikrai logiška svarstyti, kad ji turėtų tapti bent dalinai nacionaline įmone“, – interviu „Verslo žinioms“ pirmadienį sakė G. Jeglinskas.
Anot jo, tokiu atveju valstybė turėtų svarstyti galimybę išpirkti „Achemos“ akcijas, kurios yra valdomos smulkiųjų akcininkų ar pagrindinės grupės akcininkės Lydos Lubienės.
NSGK pirmininko teigimu, jei valstybė nuspręstų ne tik perimti ir laikyti įmonės kapitalą, bet ir investuoti, reikėtų pasirūpinti kontraktais su karo pramonės bendrovėmis Lietuvoje ir užsienyje.
G. Jeglinskas taip pat užsiminė, kad tarp komitete svarstomų sprogmenų gamybos projektų yra tokių, kurių įgyvendinimui reikėtų 100-150 mln. eurų investicijų.
„Yra projektų, kurie jau atėję iki komiteto (…). Žinome, kad yra projektai, kurie nuo 100 mln. iki 150 mln. eurų investicijų reikalauja, bet tai būtų gamyba RDX, Hexagon ar TNT sprogmenų, kurių paklausa dar bus artimiausią dešimtmetį didžiulė (…), jų trūksta visoje Europoje, visame pasaulyje“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė G. Jeglinskas.
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį Vyriausybėje susitikęs su grupės atstovais sakė, kad „Achema“ galėtų prisidėti Lietuvoje ketinant gaminant sprogmenis. Premjeras teigė su „Achemos grupės“ atstovais nekalbėjęs apie jos kontrolinio akcijų paketo pardavimo reikalus.
BNS jau rašė, kad apie tai, kad dalis didelių chemijos pramonės įmonių galėtų būti perorientuotos sprogmenų gamybai, anksčiau yra sakęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvoje veikia dvi didelės chemijos pramonės įmonės – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, kuri dėl pritaikytų sankcijų Rusijai yra prižiūrima laikinojo valstybės paskirto administratoriaus.
„Achemos“ vadovė Audronė Kuskytė pernai gruodį interviu BNS teigė, kad bendrovė svarsto apie sprogmenų gamybą bei atlieka galimybių studiją ir rinkos analizę. Vis dėlto, anot jos, Europoje, ir Lietuvoje reguliavimas tam dar nėra pritaikytas, todėl kartu turi būti atlikti veiksmai ir vyriausybiniu lygiu.
Vienas iš smulkiųjų „Achemos grupės“ akcininkų, buvęs grupės prezidentas Arūnas Laurinaitis sausį pranešė siekiantis įsigyti kontrolinį grupės akcijų paketą, kurio kaina siekia beveik 303 mln. eurų.
Tačiau susidūręs su pagrindinės akcininkės Lydos Lubienės pasipriešinimu, jis pranešė pateikęs ieškinį teismui, siekiant, kad būtų užtikrinta jo pirmumo teisė įsigyjant L. Lubienės ir jos dukters valdomą 54 proc. akcijų paketą.
