Parengta pagal ,,Forbes”
Šiandien DI (dirbtinis intelektas) – tai mūsų „naujosios lenktynės“. Kol įmonės lenktyniauja investuodamos į technologijas, darbuotojai ruošiasi smūgiui. Remiantis neseniai atliktu „Pew“ tyrimu, amerikiečių darbuotojai labiau nerimauja dėl DI poveikio jų darbui nei tikisi naudos. Kosmoso mokslas, kaip ir branduolinė energetika bei bet kuri kita technologija, neturi „savo sąžinės“. Ar ji tarnaus geriems, ar blogiems tikslams, priklauso nuo žmogaus, rašo „Forbes“.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) duomenis, du trečdaliai darbdavių planuoja samdyti darbuotojus su DI darbo įgūdžiais, tačiau 40 % tikisi, kad automatizacija sumažins darbo vietų skaičių. WEF prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus visame pasaulyje dings 90 milijonų darbo vietų. Ar DI taps jėga gėriui, ar blogiui, priklauso nuo žmonių. Žmonija turi išlikti pagrindine priimant sprendimus, išlaikyti moralinį pranašumą ir neleisti technologijoms „eiti per toli“. Tai galima pasiekti tik stiprinant žmonių įgūdžius.
KRITINIS MĄSTYMAS – „NESĄMONIŲ“ DETEKTORIUS
Vienas mokytojas užsibrėžė vienintelį tikslą – ne tik išmokyti savo mokinius faktų, bet ir išugdyti „nesąmonių detektorių“. Jis norėjo, kad mokiniai užduotų klausimus, analizuotų, nesutiktų su paviršutiniškais atsakymais. Jis ugdė juose įgimtą skepticizmą ir troškimą tiesos.
Niekada anksčiau ši įgūdžių sritis nebuvo tokia reikalinga. DI kuria informaciją neįtikėtinai greitai – tačiau be kritinio mąstymo, logikos ar atsakomybės. Pasaulio ekonomikos forumas pavadino DI sukeltą dezinformaciją pagrindiniu pasauliniu rizikos veiksniu artimiausiems dvejiems metams. Be to, „Microsoft“ ir „Carnegie Mellon“ tyrimas rodo, kad pasitikėjimas DI mažina mūsų pačių kritinius gebėjimus.
ETINIS SPRENDIMAS
DI galima sukurti taip, kad jis atitiktų žmogaus vertybes. Tačiau tai bus tik programavimo klausimas. DI neturi neutralumo – jis sugeria išankstines nuostatas, klaidas ir nelygybę, įterptas į duomenis, kuriais jis mokosi.
DI jau naudojamas kenkimui: giliai suklastoti įrašai (deepfakes), sukčiavimas, dezinformacija. Tačiau net ir DI su gerais ketinimais gali sukelti katastrofiškų pasekmių. Vienintelis gynybos būdas – žmogaus etinis sprendimas, kuris gali įsikišti, ištaisyti ir suabejoti DI sprendimais, kol jie netaps negrįžtami.
EMPATIJA
DI vis dažniau naudojamas darbuotojų atrankai, žmogiškųjų išteklių procesuose ir netgi žemesniuose valdymo lygiuose. Pasekmės ne visada būna teisingos: automatizacija gali sustiprinti socialinę nelygybę, kai turtingieji gauna žmonių dėmesį, o vargšai – tik pokalbių robotus.
Kuo daugiau mes automatizuojame procesus, tuo didesnė rizika prarasti žmogiškumą. Galų gale sprendimus, kurie lemia milijonų žmonių likimus, vis dažniau priima nejautrus algoritmas, o ne žmogus.
Naujos technologijos gali išslysti iš mūsų rankų, jei mes jų nevaldysime. Mes neturime varžytis su DI. Turime vesti jį už rankos.
