AFP-BNS
Vengrijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad pasitrauks iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) – pranešimas pasirodė prieš pat ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui priimant Izraelio kolegą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu), atvykusį nepaisant TBT jam išduoto arešto orderio.
Pernai lapkritį, praėjus dienai po to, kai TBT išdavė Izraelio premjero arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože, V. Orbanas pakvietė B. Netanyahu ir pareiškė, kad Vengrija nevykdys šio TBT sprendimo.
B. Netanyahu ketvirtadienio rytą atvyko į Budapeštą. Ši jo kelionė į Europą yra pirmoji nuo 2023-iųjų, kai Gazos Ruože prasidėjo Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karas.
„Vengrija traukiasi iš Tarptautinio baudžiamojo teismo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas).
„Ketvirtadienį vyriausybė pradės pasitraukimo procedūrą pagal konstitucinę ir tarptautinę teisinę sistemą“, – pridūrė jis.
Valstybės pasitraukimas įsigalioja praėjus vieniems metams po to, kai ji informuoja Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių apie savo ketinimą pasitraukti iš didžiausius pasaulio nusikaltimus nagrinėjančio Teismo.
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras (Gideonas Saras) pasveikino Vengriją ir jos premjerą už, anot jo, „tvirtą moralinę poziciją“.
„Ačiū, @PM_ViktorOrban ir ačiū Vengrijai už aiškią ir tvirtą moralinę poziciją Izraelio ir teisingumo bei suverenumo principų atžvilgiu!“ G. Saaras rašė socialiniuose tinkluose, kritikuodamas TBT dėl jo „pomėgio kenkti Izraelio teisei į savigyną“.
TBT reaguodamas į vengrų sprendimą pareiškė, kad šalis turi pareigą bendradarbiauti su šia institucija.
„Teismas primena, kad Vengrija ir toliau privalo bendradarbiauti su TBT“, – sakė atstovas spaudai Fadi El Abdallah (Fadis El Abdala).
Iki šiol iš TBT yra pasitraukę tik Burundis ir Filipinai.
Spaudimas TBT
2002 metais Hagoje įsteigtas TBT siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už didžiausius pasaulio nusikaltimus, kai šalys nenori arba negali to padaryti pačios.
Teismas, kurį remia 125 valstybės narės, priima mažai nuosprendžių, nes teismo procesai vyksta labai ilgai.
Nuo įkūrimo TBT pradėjo daugiau kaip 30 bylų dėl įtariamų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, genocido ir nusikaltimų teisingumo vykdymui.
TBT neturi savo teisėsaugos įgaliojimų, todėl pasikliauja valstybėmis narėmis, kurios suima įtariamuosius ir perduoda juos Hagai.
Rusija yra viena iš dešimčių valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas, Izraelį ir Kiniją, kurios nepripažįsta TBT jurisdikcijos, o tai trukdo jam tirti jų piliečių bylas.
Vasarį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė sankcijas šiam teismui ir nurodė įšaldyti TBT pareigūnų, darbuotojų ir jų šeimos narių turtą bei uždrausti jiems atvykti į Jungtines Valstijas.
D. Trumpas užsipuolė TBT dėl, jo žodžiais tariant, neteisėtų ir nepagrįstų tyrimų, nukreiptų prieš JAV ir jų sąjungininką Izraelį.
Vengrija 1999 metais pasirašė Romos statutą – tarptautinę sutartį, pagal kurią įsteigtas TBT, ir ratifikavo jį po dvejų metų, per pirmąją V. Orbano kadenciją.
Tačiau Budapeštas dėl konstitucingumo sumetimų konvencijos oficialiai nepaskelbė ir tvirtina, kad todėl TBT sprendimų vykdyti neprivalo.
