BNS
Dėl praėjusios savaitės pradžioje neveikusios „NordBalt“ jungties su Švedija išaugusias elektros kainas Lietuvoje stabilizavo didėjusi vėjo ir saulės elektrinių gamyba, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Anot jos, vidutinė didmeninė elektros kaina kovo 31 – balandžio 6 dienomis šalyje augo 4 proc. iki 108 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Savaitės pradžioje dėl gedimo Švedijoje neveikė „NordBalt“ jungtis. Dėl šio trikdžio elektros kainos Baltijos šalyse pirmadienį ryte buvo pašokusios iki 773 eurų už MWh ir stipriai iškreipė visos savaitės duomenis. Tačiau jungtis buvo sutaisyta jau balandžio 2 dieną, o išaugusi vėjo ir saulės gamyba antroje savaitės pusėje lėmė, kad vidutinės elektros kainos svyravo apie 50 eurų už MWh“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Jos teigimu, praėjusi savaitė buvo antra tokia šiemet, kai elektros gamyba šalyje buvo didesnė, nei suvartojimas – generacija iš atsinaujinančių išteklių padengė apie du trečdalius viso Lietuvos suvartojimo.
Anot A. Krasauskienės, įpusėjus pavasariui reikšmingai auga saulės elektrinių gamyba ir vis dažniau fiksuojamos neigiamos elektros kainos.
„Šios tendencijos matomos visoje Europoje, tai labiausiai buvo pastebima sekmadienio vidurdienį (…). Saulės gamyba įprastai didžiausia būna gegužę, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu fiksuosime dar daug neigiamų kainų periodų“, – kalbėjo A. Krasauskienė.
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pagaminta 209 GWh elektros – 24 proc. daugiau nei prieš savaitę, jos suvartojimas mažėjo 8 proc. iki 208 GWh. Taigi, vietos elektrinės šalyje užtikrino 101 proc. suvartojimo.
Daugiausia elektros gamino vėjo elektrinės – jų gamyba augo 1,7 karto iki 91 gigavatvalandės (GWh), saulės elektrinių – 48 proc. iki 41 GWh, tuo metu šiluminės elektrinės gamino 16 proc. mažiau, arba 49 GWh elektros, hidroelektrinės – tiek pat kaip ir prieš savaitę – 15 GWh.
