BNS

Energetikos ministerija nesutinka, kad bažnyčios ir religinės bendruomenės būtų laikomos buitiniais vartotojais ir joms būtų taikomi mažesni elektros ir dujų tarifai.

Ji Vyriausybei siūlo nepritarti Elektros energetikos bei Gamtinių dujų įstatymų pakeitimams, kurie leistų bažnyčioms, cerkvėms, koplyčioms, sinagogoms, mečetėms, kenesoms, kitiems maldos namams ir kulto pastatams už elektrą ir dujas taikyti tarifus, pagal kuriuos moka buitiniai vartotojai.

Vyriausybės išvados dėl pataisų paprašė Seimas, svarstantis „Nemuno auštos“ frakcijai priklausančios Daivos Petkevičienės inicijuotus pakeitimus, kurie sumažintų kulto namų sąskaitas.

„Galimi piktnaudžiavimo atvejai, kai tam tikriems pastatams bus nepagrįstai taikomos buitiniams vartotojams nustatytos kainos ir tarifai, t. y. religinės bendruomenės ir bendrijos bendros reikmės gali būti interpretuojamos labai plačiai, sudarant sąlygas buitiniams vartotojams nustatytą kainą mokėti net ir už veiklą, kuri iš esmės yra komercinė“, – sakoma ministerijos išvadoje.

Remdamasi Lietuvos atvirų duomenų portalo duomenimis, ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje yra daugiau nei 1300 religinių bendruomenių ir bendrijų. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, tokių elektros vartotojų skaičius siekia apie 2060, jie 2024 metais suvartojo 11,25 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros.

Energetikos ministerijos teigimu, Lietuvoje yra tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų, per metus suvartojančių 499 MWh elektros – tiek per metus suvartoja apie 3 tūkst. vidutinių Lietuvos namų ūkių.

Tai ne pirmas kartas, kai Seimui teikiamas siūlymas bažnyčią priskirti prie buitinių elektros ir dujų vartotojų. 2022 metų gruodį Vyriausybė nepritarė analogiškoms pataisoms. Tada Energetikos ministerija tvirtino, kad  religinės bendruomenės ir bendrijos negali būti tapatinamos su gyventojais, kurie perka jas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.