BNS
Vidutinis mėnesinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių) Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2337,7 euro – 0,1 proc. daugiau nei prieš ketvirtį.
Viešajame sektoriuje jis siekė 2424,5 euro ir buvo 7,8 proc. mažesnis, privačiame – 2301 eurą ir buvo 4 proc. didesnis, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ siekė 1436,4 euro ir per ketvirtį augo 0,3 proc.: viešajame sektoriuje jis buvo 1482,7 euro ir buvo 7,3 proc. mažesnis, privačiame – 1417,7 euro ir buvo 4 proc. didesnis.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresniojo ekonomisto Barto Baltušio teigimu, toks lėtas atlyginimų augimas fiksuotas seniai.
„Atlyginimų augimo ketvirtinis tempas ne tik atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, bet ir yra lėčiausias per ketverius metus“, –LB pranešime sakė B. Baltušis.
Lietuvos banko prognozėmis, atlyginimai šiais metais pakils 9,2 proc., o kitais metais – 8,3 proc.
Paska agentūros, realiojo darbo užmokesčio indeksas šalies ūkyje buvo 97,7 proc.: viešajame sektoriuje – 90,3 proc., privačiame – 101,3 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis labiausiai išaugo finansinės ir draudimo (13,4 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (8,8 proc.) veiklose, o sumažėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo (10 proc.), švietimo (14,5 proc.) veiklose.
Pasak centrinio banko, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, viešojo ir privataus sektorių atlyginimų santykis Lietuvoje pernai vis dar atsiliko nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio ir Estijos ir Lenkijos santykio.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo išmokėtos mažesnės nereguliarios premijos, priedai ir piniginės išmokos, nuo šių metų sausio padidinta minimalioji mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
