Pranešimas spaudai

Režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklis (birželio 3, 4 dienomis, 18:30 val., Vilniaus senajame teatre) pagal Katos Wéber pjesę „Moters dalys“ (lenk. Cząstki kobiety) – tai pirmagimio besilaukiančios jaunos poros istorija, šeimos drama, kurios veiksmas vyksta šiomis dienomis, grįsta moteriškų personažų jėga ir ryžtu. Šeimos gyvenimas, bendrabūvis tarsi objektyvu pritraukia ir parodo šiandienos visuomenės problemas, vidinius konfliktus.

30-metė pjesės veikėja Maja grumiasi su asmenine tragedija. Norėdama grįžti į gyvenimą, ji neišvengiamai priversta suabejoti savo ligšioliniu gyvenimu, kurti santykius nuo nulio. „Moters dalys“ – tai įtaigus šiuolaikinės moters, kovojančios už teisę į savo kūną ir kasdienybę, gyvenimo paveikslas.

Maja po to, kas įvyko, turi sukurti save iš naujo. Kone nejučiomis darnios ir normalios šeimos paveikslas ima eižėti – atsiveria kažkada užglaistyti konfliktai, įtampos, įvykusi tragedija tarsi atveria Pandoros skrynią: priklausomybė, pinigai, palikimas, motinos demencija.

Šeima daugiakalbė – išryškėja tokių šeimų kultūriniai stereotipai, problemos, nesusikalbėjimas, kurį lemia skirtingos kultūrinės tradicijos bei tapatybė. Tai paryškina ir laisvamaniškumo bei religinių tradicijų takoskyra. Iškyla kone obsesyvus noras rasti kaltą ar kaltininką, jį nubausti, įvykdyti „teisingumą“ vardan fiktyvaus „nuodėmės“ ar „kaltės“ nuplovimo.

Dramaturgė kiekvieną personažą piešia su didele atida ir empatija – neteisia ir nekritikuoja, o bando suprasti vykstančius pokyčius. Spektaklyje naudojamos kinematografinės raiškos priemonės, intymus pasakojimas, detalių tikroviškumas žiūrovą prikausto, žavi.

„Moters dalys“ visų pirma kalba apie moters teisę į savo kūną, teisę rinktis, ką su juo daryti. Žiūriu į Mają, pagrindinę pjesės veikėją, ir joje matau kiekvieną moterį, kuri susidūrė su netektimi, gedulu, kančia, abejonėmis, bandančią susigrąžinti fizinę, emocinę sveikatą, pusiausvyrą. Majos aplinka, jos šeima primena maitvanagius, laukiančius šios moters klaidos, neteisingo žingsnio, sprendimo. Ryški ir kančios estafetė – vienoje kartoje užgimusi nemeilė, konkurencija dauginasi ir perduodama ateinančioms.“ (Uršulė Bartoševičiūtė)

„Moters dalys“ – tai pirmasis profesionalus spektaklis lenkų kalba valstybiniame Lietuvos teatre nuo tarpukario.

Kata Wéber – vengrų dramaturgė, scenarijų autorė, studijavo Budapešte Teatro ir kino universitete. Parašė dramas „Demencija“, „Gyvenimo šviesa“, „Septynios mirtinos nuodėmės / Tėvynė” (pagal B. Brechtą), libretą operai „Voyage vers l’Espoir“ etc. Pjesę „Moters dalys“ dramaturgė parašė 2018 m., bendradarbiaudama su vengrų režisieriumi Kornéliu Mundruczó. Pjesė pirmą kartą pastatyta Lenkijoje „TR Warszawa“ teatre, sulaukė sėkmės, pripažinimo, spektaklis rodytas garsiausiose pasaulio scenose, teatro festivaliuose („Festival d’Avignon, Athens & Epidaurus Festival), „Divine Comedy Festival“, „Sirenos“ etc.). 2019 m. šis darbas pelnė „Grand prix“ kaip geriausias 2019 m. Lenkijos spektaklis „Boska komedia“ festivalyje Krokuvoje. 2020-aisiais K. Wéber ir K. Mundruczó pastangomis pjesė virto filmu „Pieces of a Woman“ (Netflix), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorė Vanessa Kirby.

Uršulė Bartoševičiūtė (Barto) – viena įdomiausių jaunosios kartos teatro režisierių, sukūrusi spektaklių įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. 2021 m. apdovanota Jaunojo menininko prizu, spektaklis „Makbetas“ 2023 m. nominuotas 5-iose Islandijos teatro apdovanojimų kategorijose, spektaklis „Savižudybės anatomija“ (LNDT, 2024 m.) „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose nominuotas geriausios režisūros, antraplanio moters vaidmens ir scenografijos kategorijose.

Režisierę kūryboje domina laikas, būdai, kaip galima analizuoti kartų santykius, besitransformuojančias traumas, siekia permąstyti sustabarėjusį konkrečių veikėjų, įvykių, reiškinių vaizdavimą, reiškinius ir jausmus, kurie ilgainiui keičiasi: kaip istoriškai vaizduojame moteris scenoje, kaip teisingiau inscenizuoti klasikinius tekstus, kokią dinamiką mieliau stebime scenoje ir repeticijų salėse. Rūpi ir atsakyti į klausimą – kaip dar mus veikia laikas, atmetus tai, kad fiziškai ir ideologiškai verčia mus senti ir darytis senamadiškais?

///

MAJA. […] Tai mano kūnas. Tai mano asmeninis reikalas. Ar supranti? Tai yra tai, ko jūs negalėsite pagražinti, kaip, pavyzdžiui, apylinkės, vietovės. Tai ne jūsų reikalas. Aš nenoriu apie tai kalbėti. Ypač čia, visų akivaizdoje.

LARSAS. Ar žinai Takomos tilto istoriją? Ketvirtajame dešimtmetyje tiltas sugriuvo savaime. Kurį laiką niekas nesuprato, kodėl. Paskui paaiškėjo, kad tragediją galėjo sukelti rezonansas. Kiekvienas kūnas turi savo vibracijas. Ir jei išorinių virpesių dažnis artimas paties kūno dažniui, atsiranda rezonansas. […] Gali sugriūti net tiltas.

(Iš Katos Wéber pjesės „Moters dalys“. Iš lenkų k. vertė Uršulė Bartoševičiūtė)

Spektaklyje – nuogas kūnas, naudojamos ryškios šviesos (stroboskopas), necenzūrinė leksika, garsi muzika, rūkomos teatrinės cigaretės be tabako ir nikotino, vaizduojamas gimdymas ir naujagimio mirtis. Emocinė ir psichologinė pagalba: https://pagalbasau.lt/

Spektaklis rodomas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Jei norite aiškiai matyti titrus, rekomenduojame rinktis vietas parteryje nuo 7 eilės.

Spektaklyje vaidina:

Maja Nitovska – Gabrielė Andruškevič
Larsas Alsvagas – Oskar Wyganowski
Magdalena Zlocka – Anžela Bizunovič / Jelena Bogdanovič
Monika Nitovska – Justina Stankevič
Voitekas Krysas – Artur Svorobovič / Maksim Tuchvatulin
Suzana Zlocka – Jevgenija Gladij 
Eva Janina – Aleksandra Metalnikova
Maja vaikystėje – Ieva Gladij

Spektaklio repeticija. Telmano Ragimovo nuotr.