BNS/Lukas Juozapaitis
Lietuvai didinant išlaidas gynybai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo šaliai ieškoti naujų ir pastovių biudžeto finansavimo šaltinių.
TVF vertinimu, Seimo jau svarstoma mokesčių reforma biudžeto pajamas padidintų, tačiau nežymiai.
„Matome spaudžiantį poreikį mobilizuoti papildomus nuolatinius pajamų šaltinius. Šiuo atžvilgiu sveikiname pastangas tenkinti išlaidų poreikį per svarstomus mokestinius pakeitimus. Tačiau pajamos iš jų, tikėtina, bus kuklios“, – penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė TVF misijos vadovė Kazuko Shirono (Kadzuko Širono).
„Pajamų didinimas, įskaitant iš mokesčių pakeitimų, būtų naudingas finansuojant didžiąją dalį papildomo gynybos finansavimo“, – teigė ji.
Anot jos, Lietuvai reikėtų didinti biudžeto pajamas, kad šalis vidutiniu laikotarpiu turėtų daugiau tvarių pajamų šaltinių bei „pakankamą apsaugą nuo galimų sukrėtimų ateityje“.
TVF skatina Lietuva didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, kuris mažintų pajamų nelygybę, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. Tai padėtų į biudžetą surinkti daugiau pajamų, didinti fiskalinį stabilumą, mano fondas.
„Tvarūs šaltiniai – tai ne vien svarstomi mokestiniai pasiūlymai. TVF ne tik parėmė šiuos siūlymus, bet ir tvirtina, kad galbūt jie pakankamai santūrūs. Manau, kad tai politinis kompromisas, kurį Lietuva turi išspręs pati“, – spaudos konferencijoje kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.
BVP augimo prognozė – 2,8 proc.
TVF penktadienį pristatė 12 dienų trukusios misijos rezultatus. Institucija prognozuoja, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 3,1 proc.
TVF vertinimu, nepaisant augimo, šalies ūkis bus daugiau iššūkių – ne tik poreikis didinti išlaidas gynybai, bet ir prastėjanti demografinė padėtis, geopolitiniai ir pasaulio prekybos neapibrėžtumai.
„Visos šalys, įskaitant ir Lietuvą, priverstos didinti išlaidas saugumui ir gynybai, kurių taikos sąlygomis galėtume išvengti. Tai spaudimas viešajam sektoriui, kuris reikalauja labai rimtų veiksmų“, – teigė R. Šadžius.
Anot TVF, Lietuvai būtina spartinti struktūrines reformas, didinti ekonomikos našumą ir efektyviau valdyti valstybės viešuosius finansus.
„Iššūkių daugėja. Gynybos išlaidos per artimiausius penkerius metus turėtų pasiekti 5–6 proc. BVP. Tai prisidės prie jau ir taip aukštos būtinybės didinti biudžeto išlaidas ilguoju laikotarpiu“, – teigė K. Shirono.
Kaip skelbė BNS, Seimas jau pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlomą mokesčių pakeitimų paketą.
Jame – trys progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai, šalia 20 proc. ir 32 proc. įvedant naują 25 procentų. Be to, siūloma 1 proc. punktu iki 17 proc. tarifo padidinti pelno mokestį, apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę, įvesti vadinamąjį cukraus mokestį.
Mokesčių pertvarkos plane siūloma nuo 9 iki 21 proc. padidinti PVM centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, taip pat nuo 9 proc. iki 12 proc. didinti tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams.
Valdančiųjų koalicijos tarybai šią savaitę sutarus, kad pirmasis būstas nebus apmokestinamas, dalis valdančiųjų siūlo nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio atleisti iki 200 tūkst. eurų vertės (asmeniui) pagrindinio būsto savininkus, o didesnės vertės būstą apmokestinti 0,1–1 proc. tarifais.
Kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1–1 proc. tarifai.
Priėmus siūlomą mokesčių pakeitimų paketą kitais metais į valstybės biudžetą planuojama papildomai surinkti apie 280 mln. eurų, 2027 metais – 552 mln. eurų. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.
Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.
