Pranešimas spaudai
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, birželio 12 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečiame į knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymą bei videoapybraižos „Sakmė apie piršliaujančius vargonus, arba Karalių pasaka“ peržiūrą.
Renginyje dalyvaus knygos autorės Regina Stankevičienė, Sigita Rundytė, Aušra Sedlevičiūtė bei filmo kūrėjas Evaldas Tamariūnas.
Knyga „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“, skirta 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, pristato mažai tyrinėtą M. K. Čiurlionio vaikystės bei jaunystės laikotarpį ir aplinką, naujai įprasmina žymiausio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus kūrybinį palikimą.
Leidinyje išsamiai pristatomi visi Čiurlionių šeimos nariai, supažindinama su M. K. Čiurlionio seneliais ir kitais giminaičiais, šeimos tradicijomis, vertybėmis, šeimoje vyravusia kultūra ir auklėjimu. Knygoje atskleidžiamas menininko aplinkos kontekstas – tuometinis Druskininkų kurortas ir apylinkės bei socialinis M. K. Čiurlionio ratas. Aprašomi dailininko kūrybos įkvėpimai Druskininkuose, čia sukurti jo dailės kūriniai. Taip pat pasakojama apie istorinę sodybą (dabar M. K. Čiurlionio namai-muziejus) nuo jos įsigijimo iki šių dienų, pristatomi šeimai priklausę daiktai ir jų istorijos.
Pasiremiant Istorinio archyvo duomenimis buvo pateiktos bei patikslintos Čiurlionių šeimos narių gimimo datos ir vietos. Šių duomenų analizė prisideda prie M. K. Čiurlionio biografijos tikslinimo. Knygoje aprašomi Čiurlionių sodybos planai, taip pat Druskininkų objektai, užfiksuoti M. K. Čiurlionio kūryboje.
Videoapybraiža „Sakmė apie piršliaujančius vargonus, arba Karalių pasaka“ buvo sumanyta kaip kultūrinė duoklė M. K. Čiurlionio tėvams Konstantinui ir Adelei. Jos autoriai – buvęs TV, spaudos ir radijo žurnalistas, o dabar Varėnos kultūros centro ryšių su visuomene specialistas Evaldas Tamariūnas ir operatorius Almantas Vilbikas vadovavosi nuostata, kad, aptariant bet kurio genijaus gyvenimą, nepelnytai pamirštami (arba nesulaukia deramo dėmesio) jų tėvai, ir bent jau šiuo atveju pamėgino tą spragą užpildyti.
Pasakos kaip pasakojimo formos pasirinkimą lėmė du dalykai: pirmiausia, fantazija ir simboliai puikiai atitinka M. K. Čiurlionio pasaulėjautą / pasaulėvaizdį, tad toks būdas yra itin tinkamas kalbant apie Čiurlionių šeimos gyvenimą. Antra, vaizdinės arba faktinės informacijos stoka (yra vaizdas, trūksta faktinių „įrodymų“, yra faktai, trūksta vaizdo) tiesiog stumte stūmė eiti perkeltinių prasmių takais.
„Sakmė apie piršliaujančius vargonus, arba Karalių pasaka“ yra akvarelės eskizas, o ne tapybos darbas, etiudas, o ne simfonija. Videoapybraižos autoriai neatmeta vilties, kad kada nors šis etiudas gali virsti ir visaverte simfonija.
Renginys nemokamas.
