Parengta pagal ,,The Economist”
Estija – viena tikėtiniausių kitų Rusijos agresijos taikinių, – rašo „The Economist“
Estija yra viena iš labiausiai tikėtinų taikinių kitam Rusijos agresijos etapui, nes Maskva tam turi keletą palankių prielaidų, teigia britų leidinys The Economist.
Estija – mažiausia iš trijų Baltijos valstybių. Maždaug 200 metų ji buvo Rusijos imperijos, o vėliau Sovietų Sąjungos sudėtyje – darinių, kurių atkūrimo Kremlius dabar siekia. Estijos teritorija siaura – vos mažiau nei 300 km nuo sienos su Rusija iki Baltijos jūros, todėl šalis neturi jokio strateginio gylio. Be to, lygus kraštovaizdis palengvintų galimą intervenciją.
1950–1980 m. Kremlius masiškai perkėlė etninius rusus į Estiją – dabar jie sudaro apie penktadalį iš 1,4 mln. šalies gyventojų. Ypač daug jų gyvena Narvoje – mieste prie pat sienos su Rusija. Beveik visi Narvos gyventojai yra rusų kilmės – jų protėviai atvyko iš Rusijos, rašo The Economist.
Problema ta, kad daliai šių žmonių Sovietų Sąjunga vis dar atrodo kaip prarasta tėvynė, o ne okupacinė jėga, kaip ją mato dauguma estų. Rusija aktyviai skatina tokias nostalgines nuotaikas tarp rusų mažumos Estijoje.
Po plataus masto įsiveržimo į Ukrainą Rusija ėmė kasmet rengti informacines provokacijas gegužės 9-ąją. Savo pusėje, per upę nuo Narvos, rusai pastatė milžinišką ekraną, nukreiptą į Estijos pusę, ir garsiakalbius. Per šį ekraną transliuojamas Maskvos karinį paradą. Kelia nerimą tai, kad Narvos etniniai rusai gausiai renkasi prie upės kranto stebėti šio parado iš priešingos pusės.
„Kai kurie [etniniai] rusai jaučia lojalumą tėvynei, kurioje turi giminių; kai kurie pasipiktinę estų nacionalizmu; kai kurie palaiko Putiną, o kiti tiesiog ilgisi broliškos sąjungos, kokia buvo anksčiau“, – rašoma leidinyje.
Tačiau tai – dar ne viskas. The Economist teigia, kad jau kelerius metus Rusija prieš Estiją vykdo slaptą bauginimo ir destabilizavimo kampaniją, naudodama kibernetines atakas, slaptus agentus, sabotažą ir net botus socialiniuose tinkluose.
„Karas Ukrainoje sustiprino baimes dėl invazijos, tačiau net ir taika Ukrainoje galėtų būti ne mažiau grėsminga, jei ji leistų Rusijai perdislokuoti kariuomenę atakai prieš Estiją“, – rašoma straipsnyje.
NATO supranta šias rizikas ir stiprina karines pajėgas regione – šiuo metu Estijoje dislokuota daugiau kaip 2000 sąjungininkų karių. Tačiau, mažėjant JAV karių skaičiui Europoje, Estija gali tapti vieta, kur Rusija pirmą kartą patikrins NATO sutarties 5 straipsnio – kolektyvinės gynybos – veikimą, pažymi The Economist autoriai.
