BNS
Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotoms pataisoms didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.
Ministerijos teigimu, toks Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimas neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.
„Aplinkybė, kad tam tikras skaičius gyventojų dažniau atsiskaito grynaisiais pinigais, savaime nereiškia, kad valstybė turėtų skatinti tokį atsiskaitymo būdą ir didinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą“, – Vyriausybės išvados projekte teigė ministerija.
Jos teigimu, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šių metų ekonomikos apžvalgoje pažymima, kad Lietuvoje 60 proc. operacijų vyksta grynaisiais. Be to, anot EBPO, įpareigojimas darbdaviams nuo 2022 metų mokėti atlyginimus į darbuotojų banko sąskaitas ir atsiskaitymų grynaisiais ribojimas iki 5 tūkst. eurų buvo žingsniai teisinga kryptimi.
EBPO taip pat teigė, kad Lietuva galėtų dar sumažinti atsiskaitymų grynaisiais ribą ir tai paskatintų ekonomikos skaitmeninimą, padėtų plačiau naudoti elektroninių operacijų sistemas ir skaitmeninius finansus.
Be kita ko, pabrėžiama, kad ribojimas susijęs su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, rodikliu, o padidinus ribą Lietuva turėtų Europos Komisijai įrodyti, kad jis vis dar atitinka apibrėžtį. Nepavykus to įrodyti EK galėtų taikyti Lietuvai finansinę korekciją.
BNS rašė, kad Seimas kovą priėmė svarstyti „Nemuno aušros“ siūlymą padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 15 tūkst. eurų, o per pateikimo procedūrą partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė siūlysiąs nustatyti 10 tūkst. eurų ribą.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
