BNS
Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) dėl smarkių šios vasaros liūčių pasiūlius visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją, Ministrų kabinetas tam trečiadienį pritarė.
Viceministras Andrius Palionis posėdyje teigė, kad toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, jog 13 savivaldybių jau yra paskelbusios ekstremalią situaciją, be to, tai padėtų ūkininkams lanksčiau reaguoti į prisiimtus įsipareigojimus.
„Ir įvertinę Hidrometeorologijos tarnybos pranešimą, kad nuo šių metų gegužės 29 dienos šiaurinėje Lietuvos dalyje prasidėjęs lietingas laikotarpis, vėliau perėjęs į visą teritoriją, o atskiromis liepos (..) dienomis lietaus kiekis Lietuvoje buvo viršijęs net ir kritinį kiekį, prašome paskelbti ekstremalią situaciją“, – posėdyje sakė jis.
„Bus žala, kurią reikės atlyginti, bet ekstremalios situacijos paskelbimas palengvintų ir sumažintų tą žalą, kadangi ūkininkai turi įsipareigojimų pagal mūsų strateginį planą, ką turi atlikti iki rugpjūčio 15 dienos, iki kitų terminų, tai jeigu jie norėtų nukelti tą datą, jiems būtų papildoma administracinė našta, reikėtų važiuoti į laukus ir įrodinėti, kad jie negalėjo to padaryti“, – aiškino A. Palionis.
Pasak A. Palionio, šiuo metu būtina koncentruotis į derliaus nuėmimą.
Nacionalinis krizių valdymo centro siūlymu šios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras.
Pasak ŽŪM, šią vasarą Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai būna per visą mėnesį. Vien liepą vidutiniškai iškrito net 167 proc. mėnesio kritulių normos, o kai kur – net dvi ar trys normos.
Ministerijos teigimu, dėl lietaus nukentėjo skirtingi augalai – nuo žieminių kviečių iki bulvių. Dalis derliaus žuvo, dalies kokybė prastėja, vėluoja jo nuėmimas.
Anot ŽŪM, ekstremalios situacijos paskelbimas leistų netaikyti sankcijų ūkininkams ir ūkiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų.
Dėl ilgo lietingo laikotarpio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį, savivaldybės lygio ekstremali situacija jau paskelbta Rokiškio, Akmenės, Kaišiadorių, Kėdainių, Anykščių, Šilutės, Biržų, Kupiškio, Pakruojo, Švenčionių, Radviliškio rajonuose.
Preliminariais jų duomenimis, ilgi lietūs pažeidė ar sunaikino vidutiniškai nuo 50 iki 70 proc. derliaus – iš viso apie 7,9 tūkst. hektarų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ilgas lietingas laikotarpis šiaurinėse savivaldybėse truko nuo gegužės 29-osios, o vėliau – ir kitose savivaldybėse: Anykščių, Pakruojo, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Joniškio, Švenčionių, Biržų, Ignalinos, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio, Molėtų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šalčininkų, Varėnos, Trakų.
