BNS

Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai rugsėjį vykdant pratybas „Zapad“, Baltijos šalyse ir Lenkijoje tuo metu treniruosis apie 40 tūkst. karių, iš jų maždaug 16 tūkst. bus Lietuvoje, sako kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

„Turim savo nacionalines pratybas, kartu su sąjungininkais ir sakyčiau, kad pagal tai, kas šiai dienai suplanuota, Baltijos šalys plius Lenkija (…) bus daugiau ir judančių dalių, ir žmogiškųjų išteklių, ir kitokia forma pajėgumų negu tai, (…) ką mes matom per žvalgybines platformas (dėl „Zapad“ – BNS)“, – LRT radijui penktadienį sakė generolas.

„Mes vien regioniškai – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija – turėsim apie 40 tūkst. karių. Tai lietuviška dalis, taip labai nespekuliuojant dideliais skaičiais, apie 10 tūkst., plius dar sąjungininkų kokie 6 tūkstančiai. Bet visur, ne vien tiktai sausumoje, bet ir jūroj, ir ore“, – teigė jis.

Tuo metu Baltarusijoje, žvalgybos duomenimis, per „Zapad“ treniruosis apie 8 tūkst. karių, o iš viso – iki 30 tūkst. karių.

Pasak kariuomenės vado, regione būsiančių pajėgumų kiekis yra pakankamas, jeigu įvyktų provokacijos, nors jos yra mažai tikėtinos.

R. Vaikšnoras jau anksčiau yra sakęs, jog reaguodama į pratybas kariuomenė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį padidins parengtį.

Taip pat dalyje pasienio su Baltarusija jau uždaryta oro erdvė.

Rusija ir dalis analitikų skelbia, kad 2021-aisiais „Zapad“ pratybose, surengtose likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios, dalyvavo apie 200 tūkst. karių. Tuo metu Lietuvos žvalgyba nurodo mažesnius skaičius – apie 60 tūkst. karių.

Šios pratybos nuo 2009-ųjų yra rengiamos kas dvejus metus. Jos nevyko tik 2023 metais. Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.