BNS

Lietuva, Estija, Suomija, Latvija bei Lenkija penktadienį bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Europos Sąjungos (ES) išorės sienų apsaugai.

Laišku EK vicepirmininkei Hennai Virkkunen (Henai Virkunen) ir už vidaus reikalus ir migraciją atsakingam eurokomisarui Magnusui Brunneriui (Magnusui Bruneriui) siekiama atkreipti Komisijos dėmesį į saugumo grėsmes, kurios kyla dėl pastaruoju metu stebimų oro erdvės pažeidimų, pabrėžiant poreikį stiprinti oro erdvės stebėjimo sistemų, dronų ir antidroninių priemonių pajėgumus.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), EK prašoma įtraukti tokių pajėgumų stiprinimą dabartinio 2021–2027 metų ES finansavimo laikotarpio vidaus reikalų fondo teminius prioritetus.

„Esame dėkingi Komisijai už iki šiol suteiktą pagalbą ir paramą, tačiau saugumo iššūkių mūsų regione nemažėja. Pastaruoju metu Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys, kurios saugo išorinę ES sieną, susiduria su oro erdvės pažeidimais. Kad galėtume užtikrinti tinkamą oro erdvės apsaugą, būtina investuoti į modernią antidroninę įrangą, o tam reikalingas papildomas finansavimas“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Kaip rašė BNS, liepą į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido du dronai „Gerbera“, vienas jų nešė 2 kilogramus sprogmenų.

Po paskutinio incidento krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai paragino NATO sąjungininkes dislokuoti šalyje antidroninės gynybos pajėgumus.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė išreiškė lūkestį, kad NATO ekspertams baigus vertinti Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą Aljansas skirs papildomų pajėgumų.

Penkių šalių laiške taip pat nurodoma, kad minėtos valstybės jau daugiau nei ketverius metus susiduria su neteisėta migracija, kurią organizuoja nedemokratinis Baltarusijos režimas.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Pasak VRM, ankstesnė EK parama padėjo pasiekti „apčiuopiamų rezultatų stiprinant ES išorės sienų apsaugą, gerinant migracijos valdymą, didinant atsparumą ir pasirengimą, tobulinant reagavimo gebėjimus bei stiprinant Specialiosios (Kaliningrado) tranzito schemos saugumą“.

„Investicijos į sienų saugumą Rytų Europoje yra ne tik nacionalinis, bet ir visų ES valstybių narių bendras interesas – tai būtina sąlyga bendrai ES saugumo architektūrai stiprinti“, – nurodoma pranešime.