BNS

Per praėjusius metus penkių didžiausių vaistų prekybos įmonių įtaka dar padidėjo: jos kartu sudėjus parduoda 83 proc. pacientų įsigyjamų medikamentų ir grožio prekių, kai 2023 metais ši dalis sudarė 80 proc., o tai rodo, kad  mažesniųjų tinklų rinkos dalis per metus dar susitraukė, antradienį rašo „Verslo žinios“.

„Eurovaistinės“, „Camelios“ tinklą valdančios Nemuno vaistinės, o taip pat Gintarinės, „Benu“ ir „Norfos vaistinės“ bei dar penkių mažesnių tinklų vaistinės 2024 metais gavo 1,3 mlrd. eurų pajamų – 10 proc. daugiau negu užpernai bei uždirbo 23,9 mln. eurų grynojo pelno, arba 20,6 proc. daugiau nei 2023 metais.

Sektoriuje dominuoja „Vilniaus prekybai“ priklausanti „Eurovaistinė“, pernai gavusi 365,3 mln. eurų pardavimo pajamų, antra – „Camelios“ tinklą valdanti Nemuno vaistinė (298,8 mln. eurų), trečia lieka Gintarinė vaistinė (246,2 mln. eurų), toliau seka „Benu“ (112,9 mln. eurų) bei „Norfos vaistinė“ (101,9 mln.  eurų).

Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis, pernai šalyje veikė 1 307 vaistinės – 22 mažiau nei užpernai arba 78 mažiau nei 2019 metais. Lietuvos vaistinių asociacijos duomenys rodo, kad šiemet veikia 1 292 vaistinės  – 15 mažiau nei pernai.