Pranešimas spaudai
Rugsėjo 18 dieną, 18 val., Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaroma paroda „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“. „Šįkart Vilniuje man labai patiko… Vėl susipažinau su keliais labai kultūringais žmonėmis ir labai maloniai praleidau laiką“, – taip 1907 m. rudenį rašė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, ką tik tapęs Lietuvių dailės draugijos valdybos nariu.
Parodos atidarymo metu vyks išskirtinis koncertas. Vilniaus vokalinis ansamblis „Duodeco“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekoje atliks M. K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų programą. Vokalinis ansamblis „Duodeco“ – Vilniuje įsikūręs jaunas aštuonių muzikos profesionalų kolektyvas. Pasiklausę darnaus skambesio kūrinių, sužinoję apie parodą daugiau, keliausime apžiūrėti pačios ekspozicijos.
Vilnius 1907‒1909-aisiais, kai jame ėmė darbuotis menininkas, išgyveno kultūrinio atšilimo laikotarpį. Ilgi politinio suvaržymo metai paženklino šį miestą provincialumo bruožais, bet tuo laiku iš pogrindžio į dienos šviesą kilo spauda, draugijų veikla – o sykiu atgijo literatūrinis, meninis, sceninis gyvenimas.
K. Čiurlionis XX a. pradžios lietuviškajame Vilniuje ‒ neabejotinai universaliausios saviraiškos figūra. Studijavęs Varšuvoje, Leipcige, aplankęs Vidurio Europos miestus, jis apsigyveno „sostapilėje“, jau būdamas kelių šimtų muzikos bei apie šimto tapybos kompozicijų autoriumi, šiek tiek pabandęs jėgas ir grožinės literatūros, fotografijos srityse.
Vilniuje menininkas realizavo savo sumanymus kaip grafikas, leidinių apipavidalintojas, Antrosios lietuvių dailės parodos organizatorius, kitų ekspozicijų dalyvis, scenos uždangų kūrėjas. Būtent Vilniaus parodose lankytojai pirmąkart išvydo Čiurlionio tapybinių „Sonatų“, „Preliudų“ ir „Fugų“ kompozicijas. Muzikas darbavosi lietuvių bendruomenės labui kaip chorvedys, pianistas, kūrybiškas lietuvių liaudies dainų interpretatorius, kompozitorius.
Jis koncertavo, pats lankėsi įvairiuose kultūros renginiuose, užmezgė pažinčių su dailininkais, muzikais, literatais, kitais svarbiais visuomenės veikėjais. Menininkas įsitraukė į diskusijas, kokie turėtų būti „Tautos namai“, rašė straipsnius apie dailę ir apie muziką, su sužadėtine Sofija Kymantaite dalijosi operos „Jūratė“ sumanymais. Greta Lietuvių dailės draugijos Čiurlionis bendradarbiavo ir su kitomis organizacijomis.
Ekspozicijoje – nuotraukos, laiškai, spaudos ištraukos, paveikslų reprodukcijos ir daug muzikos. Parodoje gausu interaktyvių elementų. Pirmą sykį muziejuje pristatoma paroda, kurioje integruotas specialiai jaunesniems parodos lankytojams skirtas užduočių kelias. Jis driekiasi per visą parodą ir leidžia detaliau susipažinti su Čiurlionio kūryba bei patiems patirti kūrybos džiaugsmą per praktines užduotis.
Vaikai bus kviečiami iš kaladėlių statyti miestą, ant šviesos stalo paviršiaus kurti savo paveikslo versiją, piešti, svajoti, įamžinti bičiulį portrete. Parodoje raginame reflektuoti tokiomis temomis, kaip vidinė šviesa, draugystė, kūryba ir pajusti terapinį minčių poveikį bei lavinti gebėjimą įvardyti jausmus. Ekspozicijoje aptiksite laivą, vandenyno būgną, tapsite choro dalimi, prisiliesite prie M. K. Čiurlionio kūrybą lydėjusių stichijų.
Šiandien, nuo M. K. Čiurlionio veiklos Vilniuje praėjus daugiau nei šimtmečiui, muziejus kviečia į turtingą istorinę parodą, surengtą pačioje Vilniaus širdyje – toje vietoje, kur Čiurlionis ne kartą ėjo savo kasdieniais takais. Paroda leis Čiurlionį atrasti Vilniuje – tarp muzikos, tapybos, draugijų ir modernėjančio miesto vizijų.
Paroda veiks iki 2026 metų kovo 29 dienos.
Per visą parodos veikimo laikotarpį Muzeotekoje vyks M. K. Čiurlionio kūrybą įprasminantys renginiai. Spalio 1 d. 18:30 vyks „Stalo teatro“ premjerinis spektaklis M. K. Čiurlionio tematika „Singuliarumas“. M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos temos persipins su kosminiais garsovaizdžiais, o reginio dailininkės gyvai kurs vaizdus, kurie tirps, keisis ir išnyks kaip vanduo ar muzika. Spalio 6 d. 11 val. skambės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės pasakojimas apie M. K. Čiurlionį „Pasaulis kaip simfonija“, skirtas Vyresnio amžiaus žmonių savaitės dalyviams.
Net du renginiai atskleis M. K. Čiurlionio kūrybos sąsajas su azijietiška kultūra ir estetika. Spalio 23 d. 18 val. vyks menininkės Kotrynos Šešelgytės inicijuotas renginys „Čiurlionis ir Japonijos mitai: muzika ir šviesos vaizdiniai“. Iliustruoti japonų mitai atgims Čiurlionio tapybos stilistika, o koncerte skambės japonų tradicinė muzika greta Čiurlionio kūrinių. Vasario 21 d. 18 val. vyks premjerinis pianisto Yusuke Ishii koncertas „M. K. Čiurlionis: nuo Vilniaus iki Tokijo“. Koncerte jis atliks naujas, dar niekur neskambėjusias Japonijos kūrėjų muzikines kompozicijas, kurias įkvėpė Čiurlionio kūryba, bei originalius Čiurlionio muzikinius opusus.
Parodos kūrybinė komanda
Kuratoriai: dr. Nida Gaidauskienė, dr. Darius Kučinskas, Nideta Jarockienė. Konsultantas: Artūras Savko. Parodos eksponatų koordinatorė: Aida Kavaliauskaitė.
Vaikų įtraukties elementai: Emilija Višinskaitė, Eglė Špokaitė, Ona Barbora Šlapšinskaitė. Parodos komunikacija: Austėja Mikuckytė-Mateikienė. Lydimųjų renginių koordinatorė: Eglė Radavičiūtė.
Architektas: Tomas Valentinaitis. Grafikos dizainas: The Critical. Vaikų įtraukties elementų dizainas: Ona Vėliūtė. Techninis įgyvendinimas: MB Meistras pleistras.
