BNS

Praėjusią savaitę į Lenkijos oro erdvę įsiveržus Rusijos dronams ir Baltarusijai teigiant, jog apie galimą pavojų ši informavo Varšuvą bei Vilnių, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sako, kad su kaimynine valstybe ryšys visuomet palaikomas karštąją linija.

„Galima pasakyti, kad kontaktas su Baltarusija buvo palaikomas, bet puikiai suprantame, kad Baltarusija nėra mūsų nei partnerė, nei jokiu būdu sąjunginė valstybė ir egzistuoja karšta linija ir ta karšta linija, kai yra poreikis, yra laikomas tas ryšys“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo viceministras.

Rusijai naktį iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją surengus atakas prieš Ukrainą, keliolika bepiločių orlaivių pažeidė Lenkijos oro erdvę ir keli buvo numušti.

Baltarusija tuomet teigė įspėjusi Lenkiją ir Lietuvą, kad į jų teritorijas gali įskristi dronai. Lenkijos kariuomenė patvirtino tokį pranešimą gavusi.

Tuo metu K. Aleksa tiesiogiai neatsakė, ar iš Minsko praėjusią savaitę gavo naudingos informacijos.

„Šiuo atveju gal nekomentuosiu. Vertinama yra kiekviena informacija, kuri per tą (karštąją – BNS) liniją ateina“, – kalbėjo viceministras.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras toliau teigė šios informacijos nekomentuosiantis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis žurnalistams taip pat sakė, jog karštąją linija tarp Lietuvos ir Baltarusijos „kontaktai yra palaikomi“.

Taip jie kalbėjo po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kurio metu aiškintasi, ar rusų dronai praėjusią savaitę nebuvo įskridę ir į Lietuvos teritoriją.

Kaip skelbė BNS, Rusijai naktį iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją surengus atakas prieš Ukrainą, keliolika bepiločių orlaivių pažeidė Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, oro policijos misiją Lietuvoje atliekantys NATO naikintuvai rugsėjo 9 ir 10 dienomis keturis kartus skrido išžvalgyti vietovę ir ieškoti neatpažinto objekto.

„Negalim atsakyt, nes buvo neatpažinti objektai, kurie eigoje nepasitvirtino kaip niekas. Tai galėjo būti ir meteorologiniai reiškiniai, tai galėjo būti ir paukščių pulkai migruojantys ir visi kitokie dalykai“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

Tuo metu po posėdžio NSGK nariai kritikavo krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės poziciją.

„Didžiausios problemas šiandienai (…) mes turim Krašto apsaugos ministerijos vadovybėj. Didžiausia kritika būtent mūsų ministrei, kurios mes vėl komitete nematėm“, – kalbėjo valdančiųjų „valstiečių“ komiteto narys Dainius Gaižauskas.

Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog jei opozicijos nepavyks D. Šakalienės išsikviesti į frakcijas, šios rinks parašus ir kvies ministrę į Seimo posėdžių salę atsakyti klausimus.