AFP-BNS

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas naujoje memuarų knygoje pasakoja apie savo dešimtmetį, praleistą vadovaujant Aljansui – nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ego glostymo iki „suomiško sprendimo“ dėl taikos Ukrainoje.

Knygoje „On My Watch“, kuri pirmadienį buvo pristatyta Norvegijoje, J. Stoltenbergas atskleidė 2018 metų NATO aukščiausiojo lygio susitikimo užkulisių detales, kai D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją grasino išeiti dėl to, kad Europos šalys nepasiekė NATO dviejų procentų gynybos biudžeto tikslo.

„Aš išeinu iš šio susitikimo. Nėra jokios priežasties man čia daugiau būti“, – anot J. Stoltenbergo, sakęs supykęs D. Trumpas, kurį ypač erzino tuometinės kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Vokietija, buvusi toli nuo gynybos išlaidų tikslo.

Siekdamas, kad JAV lyderis pasiliktų, Markas Rutte (Markas Riutė) – tuometinis Nyderlandų ministras pirmininkas, vėliau pakeitęs J. Stoltenbergą NATO vadovo poste – atkreipė D. Trumpo dėmesį į tai, kad Europos šalys praėjusiais metais iš tikrųjų padidino savo išlaidas gynybai 33 mlrd. eurų.

„Po kurio laiko D. Trumpas išsitraukė storą juodą žymeklį, kurį visada naudojo, kažką užsirašė ant popieriaus lapo, tada pasilenkė ir padavė man raštelį“, – rašė J. Stoltenbergas.

„Tame raštelyje buvo parašyta: „Generalini sekretoriau, jei galite pasakyti, kad NATO sąjungininkai mano dėka gerokai padidino savo išlaidas gynybai, manau, kad galime susitarti“, – pridūrė jis.

J. Stoltenbergas pakluso, leisdamas D. Trumpui skelbti pergalę ir taip sumažindamas Vašingtono pasitraukimo iš NATO riziką.

J. Stoltenbergas, NATO vadovas nuo 2014 iki 2024 metų, taip pat atskleidė, kaip jis spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apsvarstyti galimybę atiduoti žemes Rusijai, siekiant užbaigti karą.

Kaip pavyzdį jis pateikė Suomiją, kuri Antrojo pasaulinio karo metais atsisakė 10 proc. savo teritorijos pagal taikos susitarimą su sovietų lyderiu Josifu Stalinu.

„Kai pirmą kartą užsiminiau apie „suomišką sprendimą“ dėl karo Ukrainoje, V. Zelenskis iš karto atmetė idėją atiduoti bet kokią teritoriją“, – sakė J. Stoltenbergas.

Tačiau laikui bėgant V. Zelenskis ir jo patarėjai ėmė „ne taip neigiamai vertinti laikiną teritorijos perleidimą su sąlyga, kad naujas sienas ir Ukrainos saugumą garantuotų Ukrainos narystė NATO“.

66 metų norvegas, buvęs ministras pirmininkas, šiuo metu einantis finansų ministro pareigas, taip pat išsamiai apibūdino Prancūzijos nepasitenkinimą juo šio dešimtmečio pradžioje.

Norvegas sakė, kad Paryžius 2021 metais išreiškė „gilų nusivylimą mano vadovavimu NATO“, kaltino jį, kad jis suteikė sau „svarbesnį vaidmenį“, ir priešinosi jo reformų projektams.

Aukšto rango Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai „dėjo visas pastangas, kad pakirptų man sparnus“, sakė jis.