BNS
Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta japonui Susumu Kitagawai (Susumu Kitagavai), australui Richardui Robsonui (Ričardui Robsonui) ir Omarui M. Yaghi (Omarui M. Jagiui) iš JAV už metalų ir organinių junginių struktūrų sukūrimą, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Prestižinę premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų). Visi trys laureatai šią sumą pasidalins po lygiai.
Kaip pažymima Akademijos pranešime spaudai, šių metų Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė molekulines struktūras su dideliais tarpeliais, per kuriuos gali tekėti dujos ir kitos cheminės medžiagos.
Šios struktūros, metalų ir organinių junginių karkasai, gali būti naudojami vandeniui iš dykumos oro surinkti, anglies dioksidui surinkti, toksiškoms dujoms saugoti arba cheminėms reakcijoms katalizuoti.
„Metalo-organinės struktūros turi milžinišką potencialą, atveriantį iki šiol nenumatytas galimybes kurti naujas funkcijas turinčias medžiagas“, – sakė Nobelio chemijos komiteto pirmininkas Heineris Linke (Haineris Linkė).
74-erių S. Kitagawa dirba Kioto universitete Japonijoje, 88-erių R. Robsonas – Melburno universitete Australijoje, o jordaniečių kilmės 60-metis O. M. Yaghi – Kalifornijos universitete JAV.
Praeitais metais Nobelio chemijos premija paskirta Davidui Bakeriui (Deividui Beikeriui) iš JAV už kompiuterinį baltymų projektavimą bei Jungtinės Karalystėje dirbantiems Demisui Hassabi (Demisui Hasabiui) ir Johnui M. Jumperiui (Džonui M. Džamperiui) už baltymų struktūros nuspėjimą.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Mary E. Brunkow (Meri E. Brankau) ir Fredui Ramsdellui (Fredui Ramsdelui) bei japonui Shimonui Sakaguchi (Šimonui Sakagučiui). Jie pagerbti už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta „nepulti savęs“.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantys amerikiečiai Johnas Clarke’as (Džonas Klarkas) ir Johnas M. Martinis (Džonas M. Martinis) bei prancūzų kilmės mokslininkas Michelis H. Devore (Mišelis H. Devorė), įvertinti „už makroskopinio kvantinės mechanikos tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą“.
Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
