AFP-BNS
Po kelis mėnesius trukusio delsimo ketvirtadienį įsigaliojo JAV sankcijos rusų valdomai Serbijos naftos bendrovei NIS, kuriai priklauso vienintelė šalies naftos perdirbimo gamykla.
JAV sankcijas Serbijos naftos pramonei (NIS) paskelbė sausio mėnesį, siekdamos pažaboti Rusijos energetikos sektorių po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Spalio 9 dieną suėjus sankcijų įsigaliojimo terminui bendrovė pareiškė, kad „JAV Iždo departamentas dar nėra pratęsęs specialiosios licencijos galiojimo termino“.
„NIS dirba, kad įveiktų šią situaciją“, – sakė ji ir pridūrė, kad bendradarbiaus su JAV iždo departamentu, siekdama, kad ji būtų išbraukta iš sankcijų sąrašo.
Bendrovė teigė, kad „šiuo metu turi pakankamai naftos žaliavos atsargų perdirbimui, o degalinės yra visiškai aprūpintos visų rūšių naftos produktais“.
Prezidentas Aleksandaras Vučičius pirmadienį įspėjo, kad sankcijos turės didelį poveikį ir pirmiausia smogs bankų sektoriui.
„Pasaulyje nėra nė vieno banko, kuris rizikuotų pažeisti JAV sankcijas“, – sakė A. Vučičius.
NIS patvirtino, kad tikisi, jog užsienio mokėjimo kortelės nustos veikti, o degalinėse bus galima atsiskaityti tik Serbijos vidaus kortele arba grynaisiais pinigais.
A. Vučičius sakė, kad vyksta derybos dėl bendrovės ateities, įskaitant galimą Rusijos akcininkų perleidimą.
Kadangi NIS tiekia daugiau kaip 80 proc. Serbijos dyzelino ir benzino, pasekmės gali būti plataus masto, naujienų agentūrai AFP sakė Belgrado ekonomistas Goranas Radosavljevičius.
Jis įspėjo, kad sankcijos gali paveikti įvairius sektorius – nuo finansų iki žemės ūkio – ir paveikti „Air Serbia“ reaktyvinių degalų tiekimą.
„Finansų sektorius turės nutraukti bendradarbiavimą su NIS – nedelsiant sustabdyti visus sandorius ir bendradarbiavimą – kad nebūtų laikomas banku, turinčiu reikalų su subjektu, kuriam taikomos sankcijos“, – sakė jis.
Jis sakė, kad galimas sprendimas – visiškas rusų pasitraukimas iš bendrovės – yra mažai tikėtinas.
„Rusija nenori parduoti savo akcijų“, – sakė G. Radosavljevičius ir pridūrė, kad nors NIS sudaro „tik nedidelę „Gazprom“ pajamų dalį, jos politinė svarba yra didžiulė“.
Nepaisant Vakarų spaudimo, Serbija palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir atsisako įvesti jai sankcijas, net ir siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES).
Serbija yra labai priklausoma nuo Rusijos dujų. Greitu metu baigia galioti 2022 metų pavasarį pasirašyta tiekimo sutartis, todėl vyksta derybos dėl naujos.
45 proc. NIS akcijų priklauso Rusijos milžinės „Gazprom“ naftos padaliniui. Serbijos valstybei priklauso beveik 30 proc. bendrovės akcijų, o likusi dalis yra smulkiųjų akcininkų rankose.
