PagrindinisKultūraKAZIMIERO SIGITO STRAIGIO SKULPTŪRŲ PARODA „MEDŽIO RITMAS“

KAZIMIERO SIGITO STRAIGIO SKULPTŪRŲ PARODA „MEDŽIO RITMAS“

Paskelbta

Pranešimas spaudai

Spalio 23 d., ketvirtadienį, 17 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaune) kviečiame į Kazimiero Sigito Straigio skulptūrų parodos „MEDŽIO RITMAS“ atidarymą.

Kazimieras Sigitas Straigis – vienas ryškiausių medžio skulptorių Lietuvoje. Jo kūryboje natūralus medžio gyvybingumas dera su modernios plastikos ieškojimais, poetiniais vaizdiniais ir lietuviško kultūrinio lauko atmintimi.

Parodoje „Medžio ritmas“ pristatomi pastarųjų metų kūriniai, kuriuose autorius tęsia gyvo dialogo su medžiu ieškojimus. Per subtilų plastinės raiškos pajautimą šis dialogas virsta organišku judesiu, ritmu ir forma. Ekspozicijoje – įvairaus mastelio skulptūros ir jų serijos, kurias menininkas plėtoja jau daugelį metų. Straigio darbai nėra formalios kompozicijos – tai gyvo santykio su medžiu pėdsakai, kuriuose pati medžio prigimtis, jo formos, išlinkiai ir kiaurymės tampa ritmo dalimi. Menininkas neprimeta kūriniui dirbtinės formos, bet įsiklauso į medžio natūrą, leisdamas išryškėti jo vidiniam pulsui ir archajiškai simbolikai. Ekspoziciją papildo dokumentinė vaizdo apybraiža, atskleidžianti skulptoriaus kūrybinę aplinką, įkvėpimo šaltinius ir meninius pasirinkimus. Kadangi autoriaus kūrybinė biografija glaudžiai susijusi su Žaliakalnio erdve, parodos pristatymas autentiškoje Galaunių namų-muziejaus aplinkoje suteikia ekspozicijai papildomą lokalumo ir kultūrinės atminties kontekstą.

Straigio kūryba užima svarbią vietą Lietuvos XX a. II p. ir XXI a. I ketv. skulptūros lauke. Jo kūriniuose modernizmo paieškos persipina su tautinės tradicijos refleksija. Skulptūrose matome motyvus, atpažįstamus iš lietuviškos liaudies ornamentikos, baltiškos pasaulėjautos, tačiau jie vaizduojami ne tiesmukai, o pasirodo kaip užuominos, atminties ar paveldėto kodo fragmentai. Menininkui nėra artima realistinė raiška. Jo kūryboje galima įžvelgti paralelių su XX a. 7–8 deš. Lietuvos skulptorių siekiu derinti liaudišką simboliką su modernios formos ritmika (pvz., Antano Mončio plastiniais ieškojimais), bet S. Straigio braižas išlieka individualus – labiau orientuotas į organišką medžio kalbą.

Paroda kviečia įsiklausyti į medžio ritmą – tą universalią pulsaciją, kuri jungia šaknis ir spindulius, kelionę ir amžinybę, žmogų, žemę ir dangų.

Parodos rengėjas: Galaunių namai-muziejus
Parodos grafinis dizainas: Julija Tolvaišytė-Leonavičienė

Paroda veikia: 2025 10 23 – 2026 02 28

Naujausi straipsniai

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

BNS Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai...

Sostinėje greta Tauro kalno rekonstruojamoje vietoje aptikta 40 XIX amžiaus palaidojimų

BNS Vilniuje remontuojant lietaus nuotekų trasą rasta apie 40 kapų, manoma, kad jie siekia XIX...

Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų susirinko į moksleivių protestus

AFP-BNS Prancūzijoje antradienį, akylai stebint gausioms policijos pajėgoms, į gatves plūdo tūkstančiai demonstrantų – prie...

Daugiau

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

BNS Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai...

Sostinėje greta Tauro kalno rekonstruojamoje vietoje aptikta 40 XIX amžiaus palaidojimų

BNS Vilniuje remontuojant lietaus nuotekų trasą rasta apie 40 kapų, manoma, kad jie siekia XIX...