Pranešimas spaudai
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, Lapkričio 5 d., trečiadienį, 15 val. kviečiame į Lietuvos diplomato dienai skirtą istorikės dr. Vilmos Bukaitės paskaitą „Moterys Lietuvos diplomatijoje: nuo kanceliaristės iki ambasadorės, 1918–1994 m.“
Prieš daugiau nei šimtą metų, 1918 m. lapkričio 7 d., Pirmajam pasauliniam karui baigiantis, nuspręsta kurti Užsienio reikalų ministeriją, kuriai pasiryžo vadovauti būsimasis pirmosios Vyriausybės vadovas Augustinas Voldemaras. Lietuvos užsienio reikalų ministerija tądien kasmet švenčią Lietuvos diplomato dieną. Kartu su iškiliais valstybės kūrėjais, Nepriklausomybės Akto signatarais Jurgiu Šauliu, Petru Klimu ministerijoje jau po savaitės pradėjo dirbti Spaudos biuro darbuotojos Valerija Čiurlionytė, Sofija Jakubauskaitė ir vertėja Jadvyga Zaleskienė. Skirtingai nei daugelyje Europos senųjų valstybių, ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse durys moterims nebuvo užvertos. Vis dėlto apie žymiųjų diplomatų koleges žinome nedovanotinai mažai.
Pakaitos metu, sklaidydami istorines nuotraukas, sužinosime, kokios pareigose dirbo daugiausia moterų, kodėl turėjome tik vieną karjeros diplomatę ir kada žymioji Magdalena Avietėnaitė pagaliau ja tapo. Sužinosime, kodėl prireikė dar kelių dešimtmečių, kol Juzė Daudžvardienė buvo paskirta pirmąja Lietuvos garbės konsule, o Halina Kobeckaitė – pirmąja moterimi, gavusia aukščiausią, ambasadorės, diplomatinį rangą. Pamatysime, kaip Lietuvos okupacija ir laisvės atgavimas veikė moterų vaidmens raidą vienintelėje nenutrūkstamai dirbusioje valstybės institucijoje – Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.
Kokio išsilavinimo ir kokių įgūdžių reikėjo, norint įsidarbinti tarpukario Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje? Kokios pareigos joms ten buvo patikėtos? Koks likimas ištiko ministerijos tarnautojas po tragiškojo 1940 m. vidurio? Kaip toliau veikusiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbusios moterys prisidėjo prie laisvės atgavimo? Ar atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ministerijoje buvo laukiamos ne tik tarnautojos, bet ir norinčiosios tapti diplomatėmis? Iš kokių sričių jos atėjo į iš naujo kuriamą Užsienio reikalų ministeriją? Kur kaupė profesijos žinias? Į šiuos klausimus dr. V. Bukaitė pateiks atsakymus paskaitoje „Moterys Lietuvos diplomatijoje: nuo kanceliaristės iki ambasadorės, 1918–1994 m.“. Už daugelio pavardžių – dar ir įsimintinos istorijos. Tikimės, kad jų štrichai padės geriau pažinti moterų vaidmenį nuolat besikeičiančioje Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.
Renginys nemokamas.
Renginys prieinamas ir žmonėms su judėjimo negalia (yra pandusas ir liftas).
Papildoma informacija teikiama tel. +370 37 201778
