BNS

Į Panevėžio miesto erdves grįžta meno kūriniai, kurie buvo laikinai nuimti dėl intensyvių viešųjų erdvių atnaujinimo darbų, o kitąmet mieste planuojama pastatyti dar septynias skulptūras.

Kaip teigiama savivaldybės išplatintame pranešime, į miesto erdves grįžo skulptūros: „Kertinis akmuo“, „Valdovai“, „Balnas dviems“, taip pat „Auskaras“, bronzinis „Šachmatininkas“, kuris prieš pastatymą buvo restauruotas liejykloje.

Jos bus pastatytos Senvagėje, Skaistakalnio parke, Marijonų sode ir Taikos alėjos pušynėlyje.

Dauguma jų buvo sukurtos 2005–2015 metais tarptautiniuose skulptūros simpoziumuose, kuriuos inicijavo skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Kūriniai ilgus metus puošė miesto centrą, tapo susitikimų vietomis ir kultūriniais orientyrais.

„Miestas gyvas tada, kai jame gyvena menas. Skulptūros, vėl įsikuriančios Panevėžio erdvėse, kuria ryšį su žmogumi, su aplinka, su laiku. Džiaugiamės, kad šie kūriniai tampa kasdienybės dalimi – prie jų stabteli miestiečiai, praeiviai, jaunimas. Jie – mūsų miesto dvasios ženklai, primenantys, kas esame ir kokį Panevėžį kuriame“, – pranešime teigė Panevėžio merė Loreta Masiliūnienė.

Šiuo metu dar septynios skulptūros saugomos „Panevėžio gatvės“ teritorijoje, jos bus pastatytos kitais metais. Anot savivaldybės, kol kas nepastatyta ir miestiečių pamėgta skulptūra „Gyvenimo žuvis“, kuriai planuojama parinkti vietą arčiau miesto centro.

Miesto vyriausiojo dizainerio Arvydo Narkevičiaus teigimu, skulptūrų grįžimas – ne vien restauravimo ar perkėlimo procesas, bet naujo santykio su miestu kūrimas.

„Per pastaruosius metus Panevėžyje atsivėrė daug naujų, žmonių pamėgtų erdvių – Kultūros ir poilsio parkas, Marijonų sodas, Skaistakalnio parkas. Tai suteikė galimybę skulptūras pristatyti naujame kontekste – arčiau žmonių, arčiau kasdienio miesto gyvenimo. Kiekviena vieta parinkta taip, kad kūrinys būtų matomas, saugus ir gyvuotų kartu su miestu“, – sakė A. Narkevičius.