BNS

Lietuva per trejus metus išvystys integruotą oro gynybos sistemą, kurioje dalyvaus Lietuvos kariuomenė, pasieniečiai ir Viešojo saugumo tarnyba, po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio antradienį pranešė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.

„Mes turime turėti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, kurioje dalyvauja trys institucijos – Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba“, – žurnalistams sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Įsigijimai turi būti padaryti per trejus metus“, – pridūrė jis.

Anot D. Matulionio, reikalingos priemonės sistemai išvystyti kainuos kelis šimtus milijonų eurų, jos bus perkamos iš krašto apsaugai numatytų asignavimų, jų papildomai nedidinant.

Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai suplanavo skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu gynybos biudžetas siekia apie 4 proc. BVP.

Šalies vadovai anksčiau yra sutarę iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją. Pasak D. Matulionio, poreikiai užtikrinti oro gynybą neturėtų trukdyti tai padaryti laiku.

„Prioritetų tam tikras peržiūrėjimas galbūt bus reikalingas, bet aš manau, kad tai neturės įtakos divizijos projekto įgyvendinimui. Šiuo atveju turėtume tiksliai klausti pačios kariuomenės, kur galima pasispausti, ką galima padaryti, nepakenkiant strateginių projektų įgyvendinimui“, – teigė patarėjas.

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras kol kas konkrečiai neatsako, kokių pajėgumų sąskaita bus kuriama oro gynybos sistema.

„Tai yra nauja planavimo prielaida, į kurią atsižvelgdami turėsime peržvelgti pajėgumų vystymo prioritetus“, – sakė generolas. Kariuomenės vado poziciją BNS perdavė jo atstovas spaudai majoras Edvinas Urbonas.

Svarsto pasitelkti Telecentro bokštus

Pasak D. Matulionio, vystant oro gynybos sistemą bus reikalingos priemonės identifikuoti oro erdvės pažeidėjus, apie juos perspėti ir neutralizuoti.

Patarėjo teigimu, sistema turėtų gebėti nukenksminti tiek bepiločius orlaivius, tiek kontrabandinius balionus.

D. Matulionis taip pat sakė, kad Susisiekimo ministerija turėtų atlikti analizę dėl Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) turimų technologijų naudojimo oro erdvės apsaugai.

Tuo metu Energetikos ministerija, anot jo, imasi veiksmų įpareigodama valstybės valdomas įmones investuoti į oro erdvės pažeidėjų aptikimą bei elektroninės kovos priemones.

„Čia iš tikrųjų sveikintina Telecentro iniciatyva. Mes tuos sensorius turime pirmiausia ištestuoti ir turi būti išvados pateiktos Krašto apsaugos ministerijai pasižiūrėti, ar įmanoma integruoti į karinį vaizdą oro erdvės, ar neįmanoma. Čia šiuo atveju mes atkreipiam dėmesį tiktai kol kas į pačią iniciatyvą“, – sakė D. Matulionis.

Kaip skelbė BNS, oro erdvės apsauga šalies institucijos labiau susirūpino vasarą į Lietuvą įskridus dviems rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.

Situaciją dar labiau paaštrino iš Baltarusijos vis įskrendantys kontrabandiniai balionai, ne vieną kartą sutrikdę ir šalies oro uostų darbą.