BNS

Parlamentas antradienį baigė pirmąjį 2026 metų biudžeto svarstymą bei kitų metų viešųjų finansų planą grąžino Vyriausybei tobulinti.

Parlamentas siūlo Ministrų kabinetui įvertinti valstybės galimybes finansuoti Seimo komitetų ir pačių parlamentarų siūlymus, kurių pateikta už maždaug 1,1 mlrd. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad prašydami papildomo finansavimo parlamentarai nesilaikė fiskalinių reikalavimų.

„Pastebime aiškią pasikartojančią problemą – labai didelė dalis pasiūlymų nenurodo realių finansavimo šaltinių. Dažniausiai pasiūlymuose vyravo viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos, nurodomos kaip finansavimo šaltinis“, – Seimo posėdyje antradienį sakė A. Sysas.

Socialdemokratų frakcijos narė Ilona Gelažnikienė sako, jog formuojant biudžetą „rasta išmintinga ir strategiškai pagrįsta“ pusiausvyra tarp trijų Vyriausybės prioritetų – žmonių pajamų didinimo, socialinio saugumo stiprinimo ir rekordinio išlaidų krašto apsaugai didinimo.

„Gynybai skiriame istoriškai didžiausią finansavimą. Atlyginimai didės daugiau kaip 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų. Didės gydytojų, slaugytojų, rezidentų, mokytojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, trenerių, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai“, – Seimo salėje kalbėjo I. Gelažnikienė.

„Didės stipendijos, išmokos vaikams, šalpos pensijos, kompensacijos pažeidžiamiems asmenims ir kitos išmokos“, – pridūrė ji.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad tokiu biudžeto projektu valdantieji apgavo rinkėjus.

„Tai neišpildytų pažadų, neįgyvendintų lūkesčių biudžetas. Pareigūnai, kultūrininkai, mokytojai – visiems pažadėta, visi nuvilti“, – Seime kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak jo, valdantieji nepajėgūs įgyvendinti per rinkimus duotų pažadų, pavyzdžiui, įvesti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maisto produktams, labiau nei ankstesnė Vyriausybė didinti atlyginimus mokytojams ir indeksuoti pensijas, gerokai didinti finansavimą keliams.

L. Kasčiūnas pagyrė biudžeto rengėjus už siūlomas 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidas krašto apsaugai, tačiau jis įvardijo riziką, kad dalis gynybos lėšų gali būti investuojama ne į ginkluotę, o į kelius.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius savo ruožtu sakė, kad beveik nedidinant finansavimo keliams, tikėtina, bus įgyvendinta mažiau investicinių projektų, prastės jų būklė, be to, didės skolos aptarnavimo išlaidos.

Pasak politiko, jo frakcija negali pritarti biudžeto projektui, nes jame numatytas nepakankamas atlyginimų didinimas gydytojams, statutiniams pareigūnams, mokslininkams bei kultūros darbuotojams – jų gyvenimo sąlygos kitąmet prastės, nes kainos augs sparčiau nei pajamos.

Siūloma didinti asignavimus Seimo kanceliarijai

Vyriausybė raginama įvertinti Seimo kanceliarijos siūlymą apie 3 mln. eurų didinti jos darbuotojų atlyginimus ir naujos pareigybėms bei dar 0,8 mln. eurų –  Seimo pasirengimui 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Tam pritarti siūlo tiek BFK, tiek dauguma kitų parlamento komitetų.

Pasak A. Syso, Seimo kanceliarijos darbuotojai dabar vidutiniškai uždirba mažiau nei Prezidentūros ar Vyriausybės kanceliarijose bei ministerijose.

„Tai didina disproporciją ir gali neigiamai paveikti Seimo kanceliarijos veiklos kokybę, personalo stabilumą ir gebėjimą užtikrinti sklandų parlamentinių funkcijų vykdymą“, – teigė BFK pirmininkas.