AFP-BNS

Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba antradienį pranešė, kad 2025-ieji bus antri šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją.

Pirmi tokie metai fiksuoti 2023-aisiais, tačiau karščiausi metai istorijoje išlieka 2024-ieji.

„Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) duomenys dar kartą patvirtina, kad pasaulinė temperatūra artėja prie kritinės 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kurios šalys susitarė neperžengti 2015-aisiais pasiektame Paryžiaus klimato susitarime.

Anot C3S, temperatūra nuo sausio iki lapkričio vidutiniškai pakilo 1,48 laipsnio Celsijaus arba „šiuo metu, kaip ir 2023-iaisiais, tai yra antri šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją“.

„Trijų metų vidurkis 2023–2025 metais pirmą kartą viršys 1,5 laipsnio Celsijaus ribą“, – pareiškė ES stebėsenos centro strateginė vadovė klimato klausimais Samantha Burgess (Samanta Berdžes).

„Šie etapai nėra abstraktūs – jie atspindi spartėjantį klimato kaitos tempą, o vienintelis būdas sušvelninti būsimą kylančią temperatūrą yra sparčiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – teigė S. Burgess.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) spalį įspėjo, kad pasauliui nepavyks per ateinančius kelerius metus apriboti klimato atšilimo iki mažiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus.

C3S duomenimis, praėjęs lapkritis buvo trečias šilčiausias per visą stebėjimų istoriją – temperatūra siekė 1,54 laipsnio Celsijaus palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o vidutinė paviršiaus oro temperatūra siekė 14,02 laipsnio Celsijaus.

Toks laipsniškas kilimas gali atrodyti nedidelis, tačiau mokslininkai perspėja, kad tai jau destabilizuoja klimatą ir lemia, kad potvyniai, sausros ir vėjo audros, tampa vis dažnesni ir intensyvesni.

„Šį mėnesį buvo užfiksuota keletas ekstremalių meteorologinių reiškinių, įskaitant tropinius ciklonus Pietryčių Azijoje, kurie sukėlė plačiai paplitusius katastrofiškus potvynius ir žmonių gyvybių netektis“, – teigiama ataskaitoje

Kova dėl iškastinio kuro

Lapkritį Filipinuose vienas po kito siautėjo taifūnai, nusinešę apie 260 gyvybių, o Indoneziją, Malaiziją ir Tailandą užklupo didžiuliai potvyniai.

Vidutinė pasaulinė rudens temperatūra šiauriniame pusrutulyje, nuo rugsėjo iki lapkričio, taip pat buvo trečia aukščiausia per visą stebėjimų istoriją po 2023 ir 2024 metų.

„Temperatūra dažniausiai buvo aukštesnė už vidutinę visame pasaulyje, ypač šiaurinėje Kanadoje, virš Arkties vandenyno ir Antarktidoje“, – teigė stebėsenos tarnyba, pridurdama, kad šiaurės rytų Rusijoje buvo pastebėtos pastebimos šalčio anomalijos.

„Copernicus“ atlieka matavimus naudodama milijardus palydovų ir meteorologinių duomenų tiek sausumoje, tiek jūroje. Jo įrašai siekia 1940 metus.

Dėl žmonijos išmetamų planetą šildančių dujų, daugiausia dėl nuo pramonės revoliucijos laikų didžiuliu mastu deginamo iškastinio kuro, pasaulinė oro temperatūra vis labiau labiau kyla.

2023-iaisiais Dubajuje vykusioje COP28 konferencijoje šalys susitarė atsisakyti iškastinio kuro, tačiau nuo to laiko ambicijų įgyvendinimas įstrigo.

Praėjusį mėnesį Beleme, Brazilijoje, vykusi COP30 klimato kaitos konferencija baigėsi susitarimu, kuriuo buvo išvengta naujo, aiškaus raginimo palaipsniui atsisakyti naftos, dujų ir anglies, paprieštaravus iškastinį kurą gaminančioms šalims.