BNS
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pasirašė sutartį dėl savaeigių haubicų „Ceaser Mk II“ įsigijimo.
Kaip trečiadienį pranešė KAM, sutarties su Prancūzijos gynybos pramonės įmone „KNDS France“ vertė – 252 mln. eurų, tai antrasis šių sistemų pirkimas ir kartu didžiausias Lietuvos įsigijimas iš Prancūzijos. „Šios ugnies sistemos sustiprins Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir mobilumą mūšio lauke.
„Modernizuota platforma – kuriai vystant prisidėjo ir Lietuva – išsiskiria sustiprinta šarvuota kabina, galingesniu varikliu, pažangiomis valdymo sistemomis ir didesniu atsparumu sudėtingose kovinėse situacijose“, – rašoma pranešime.
Ministerijos teigimu, naujosios kartos 155 mm 6×6 ratinės haubicos „Ceaser Mk II“ yra laikomos vienomis moderniausių pasaulyje artilerijos platformų, išbandytų realiomis kovos sąlygomis Ukrainoje.
„Ceaser Mk II“ pasirinkimas – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos gynybą bei aiškus signalas apie augantį bendradarbiavimą su Prancūzija. Šios modernios sistemos suteiks Lietuvos kariuomenei daugiau mobilumo ir ugnies galios, o glaudesnė partnerystė su Prancūzijos gynybos sektoriumi sustiprins mūsų ryšius su svarbiu sąjungininku“, – pranešime cituojamas Robertas Kaunas.
Pagal pasiektą susitarimą Lietuva gaus ne tik pačias artilerijos sistemas, bet ir visą logistinių bei integracinių sprendimų paketą: mokymus, treniruoklius, atsargines dalis.
Kartu su pirkimu pasirašyta ir pramoninio bendradarbiavimo sutartis – pagal ją „KNDS France“ investuos 12 mln. eurų į remonto dirbtuvių statybą ir įrangą Lietuvoje. Įsigijusi antrąją „Ceaser Mk II“ partiją, Lietuva taps antra daugiausiai šių sistemų turinčia šalimi po Prancūzijos.
Projektas įtrauktas į SAFE investicijų planą. Nuo 2027 m. Lietuvoje gaminama 155 mm amunicija bus visiškai suderinta su naujai įsigyta ginkluote. „Ceaser“ – viena iš nedaugelio NATO ir Europos Sąjungoje gaminamų ratinių 155 mm savaeigių artilerijos sistemų, praktiškai patikrintų kovos lauke. Šią sistemą jau naudoja arba planuoja įsigyti ir kitos NATO sąjungininkės: Belgija, Čekija, Prancūzija, Estija, Slovėnija, Kroatija ir Portugalija.
Kaip rašė BNS, Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai suplanavo skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies bendrojo vidaus prod
