BNS

Šiemet pakitus tvarkai dėl galimybės nemokamai dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje, Valstybinės ligonių kasos (VLK) per dešimt mėnesių pastebi aktyvų naujai įtrauktų amžiaus grupių moterų dalyvavimą.

Preliminariais VLK duomenimis, per 2025-ųjų sausio–spalio mėnesius tarp 45–49 metų moterų pasitikrino 57,6 proc. – iš beveik 94 tūkst. tikslinės grupės profilaktiškai pasitikrino apie 54 tūkst. moterų.

„Kadangi 45–49 metų moterys į programą įtrauktos tik šiemet, naujovės faktorius galėjo paskatinti jų aktyvesnį dalyvavimą“, – nurodoma atsakyme BNS.

Tarp 70–74 metų moterų pasitikrino 42,5 proc., tai yra 39 tūkst. iš beveik 92 tūkst. šio amžiaus grupės moterų.

Anot VLK, jos pagal šią programą galėjo būti pasitikrinusios ankstesniais metais (iki sulaukiant 70 metų), todėl dalyvavimo rodikliai yra šiek tiek mažesni, tačiau išlieka pakankamai geri.

„Naujai į prevencinę programą įtrauktos amžiaus grupės pasižymėjo aktyviu dalyvavimu krūties vėžio prevencinėje programoje“, – teigiama atsakyme.

Nuo 2025-ųjų nemokamai krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti moterys, būdamos nuo 45-erių iki 74-erių imtinai. Iki tol pasitikrinti dėl šios ligos galėjo 50–69 metų moterys.

Mažiausias aktyvumas tikrinantis pagal krūties vėžio prevencinę programą registruotas 50–69 metų amžiaus grupėje.

Preliminariais VLK duomenimis, pasitikrino 23,3 proc. šios grupės moterų (104 tūkst. iš 447 tūkst.). Palyginimui, 2024 metais sausio–spalio mėnesiais pasitikrino 24,3 proc. (108 tūkst.) moterų.

Kviesti pasitikrinti pagal krūties vėžio prevencinę programą gali sveikatos priežiūros įstaiga, prie kurios pacientė registruota, arba Koordinavimo centras.

Pirmuoju atveju siuntimą mamografijai atlikti išduoda šeimos gydytojas. Moterį paslaugai registruoti gali pati įstaiga arba registruojasi pati pacientė.

Antruoju atveju, jei gydymo įstaiga dalyvauja bandomajame projekte, siuntimo moteriai atlikti mamografijos nereikia, ji sulaukia kvietimo iš Koordinavimo centro, kuriame nurodyta apsilankymo data ir laikas.

Bandomajame projekte dalyvauja du koordinavimo centrai – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – ir kelios dešimtys gydymo įstaigų, kurių sąrašas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Įgyvendinant bandomąjį projektą, kurio tikslas nauju centralizuotu organizavimo modeliu pritraukti į onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programas daugiau gyventojų, priklausančių tikslinėms grupėms, asmeniniai kvietimai pasitikrinti dėl krūties vėžio siunčiami laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis.

Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1,6 tūkst. moterų.