BNS

Beveik trečdalis vyresnio amžiaus žmonių patiria diskriminaciją darbo rinkoje, rodo naujausia apklausa.

Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad dažniausiai (36 proc.) diskriminaciją patiria 60-64 metų žmonės. Beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad darbdavių požiūris į vyresnius darbuotojus yra neigiamas, ypač tai pabrėžė darbo ieškantieji (84 proc.).

Didžioji dalis 50-64 metų apklaustųjų yra patenkinti savo darbu. Daugiausia patenkintų – tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (77 proc.) ir gaunančių 1 tūkst. eurų ir daugiau vienam šeimos nariui pajamų (75 proc.).

Lietuvoje nedirba 60 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių (virš 50 metų), o tai sudaro apie 38 proc. visų bedarbių. Be to, nedirba 31 tūkst. 16-29 metų jaunuolių – 20,1 proc. visų klientų, rodo tarnybos duomenys.

„Auganti vyresnio amžiaus nedirbančių gyventojų kritinė masė – rimtas iššūkis ekonomikai. Mūsų požiūris į visuomenės nusistovėjusias normas nebeatliepia realijų – teks susitaikyti, kad kasmet vis didesnė darbuotojų dalis bus vyresnio amžiaus, – pranešime sakė tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Vyresnio amžiaus žmonių traukimąsi iš darbo rinkos dažniausiai lemia technologinių kompetencijų trūkumas – mažiau nei trečdalis jų per pastaruosius dvejus metus mokėsi ir kėlė kvalifikaciją, bet daugelio kompiuterinis raštingumas ribotas.

Šiemet dirbti pradėjo 63,8 tūkst. jaunų žmonių – 5,3 tūkst. daugiau nei pernai. Vis dėlto 16,3 tūkst. jaunuolių yra neįgiję profesinio ir aukštojo išsilavinimo.

„Ši karta reikalauja kitokio bendravimo ir netinka įprasti modeliai. Dažniau keičia darbus, darbdavio reputacija jiems svarbiau nei užmokestis. Ieškome, kaip sudominti ir įtraukti į užimtumą nedirbančius ir nesimokančius. Visgi norint užtikrinti darbuotojų kartų kaitą, būtina dar mokykloje orientuoti profesinę ateitį“, – akcentavo tarnybos direktorė.

Užimtumo tarnybos patangomis šiemet įdarbinta 11 proc. daugiau žmonių su negalia nei pernai ir 14 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiau nei 70 proc. jų įdarbinti pasinaudojant subsidijomis darbdaviams. Tik vienas iš penkių tokių žmonių paramos laikotarpiu išeina iš darbo.

60 proc. iš 5,4 tūkst. žmonių su negalia, įdarbintų be valstybės paramos, pradėjo dirbti aukštos ar vidutinės kvalifikacijos darbus.

Gruodžio pradžioje šalyje buvo 154,5 tūkst. oficialių bedarbių, 2,9 tūkst. arba 1,9 proc. mažiau nei pernai. Vidutinis metinis nedarbas, tikėtina, bus toks pat kaip ir pernai.