BNS
Sausį įsigaliosianti reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako, kad bus rengiami dviejų tipų patikrinimai – planiniai ir pagal skundus.
„Dviem būdais tikriname: vienas yra planinis tikrinimas, tai pagal mūsų pasitvirtintus rizikos faktorius, o kitas pagal skundus“, – LRT radijui pirmadienį sakė inspekcijos viršininkas.
„Mes tikrinsime dokumentus, kadangi kalbos inspekcija kol kas neturi teisės vietoje tikrinti kalbos žinių. Mes stengsimės tą teisę gauti“, – teigė jis.
Anot jo, vidutiniškai per savaitę šiuo metu gaunamas vienas skundas, tačiau tikimasi ir ruošiamasi, jog šių po sausio 1 dienos gali padaugėti.
„Turime tik šešis žmones, kurie tiesiogiai dirba štai šitaip, ir tai ne vienintelis darbas. Bet mes pasirengę ir planą A, ir planą B. Daug skundų, mažai skundų, persiskirstysime darbus, ir be to Lietuvoje dar 60 kalbos tvarkytojų savivaldybėse yra, tai mes tikimės, kad jos irgi deramai atliks savo darbą“, – kalbėjo A. Valotka.
A. Valotkos nuomone, šiuo metu nustatytas lietuvių kalbos mokėjimo lygis – per žemas.
„Mano supratimu, B1 lygis turėtų būti reikalingas. Ir tiesiog turėtume kažkaip su didesne pagarba žiūrėti ir į savo kalbą, ir į savo piliečius. Nes tai yra Lietuvos piliečių kalbinių teisių gynimas – štai kas yra esminis centrinis dalykas“, – tikino jis.
BNS rašė, kad lapkričio pabaigoje Vyriausybė nustatė naują – bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo kitų metų turės atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai.
Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas bus taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, jis bus taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Praėjus šiam laikotarpiui norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje leidimą gyventi Lietuvoje turėjo beveik 218 tūkst. užsieniečių, per 77 tūkst. jų sudarė Ukrainos piliečiai.
Pastariesiems nutarimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo nuo kitų metų nebūtų aktualus, nes jiems lietuviškai neprivalu mokėti pagal laikinąją apsaugą. Tokį statusą ukrainiečiams karo pabėgėliams Vyriausybė yra pratęsusi iki 2027-ųjų.
